Pasak literatūrologės habil. dr. Jūratės Sprindytės, renkant pernai išleistų knygų dvyliktuką buvo perskaityta per 200 knygų.
Į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką pateko Lauros Sintijos Černiauskaitės apsakymų ir apysakos knyga „Kambarys jazmino krūme“, Henriko Čigriejaus eilėraščių rinkinys „Žiemių pusėje giedra“, Valdo Gedgaudo eilėraščių knyga „Kario šešėlis“, Lauryno Katkaus poezijos knyga „Už 7 gatvių“, Aušros Kaziliūnaitės eilėraščių rinkinys „20 proc. koncentracijos stovykla“, Marcelijaus Martinaičio biografiniai užrašai „Mes gyvenome“, Vytauto Martinkaus istorinis romanas „Žemaičio garlėkys“, Sigito Parulskio eilėraščių knyga „Pagyvenusio vyro pagundos“, Donato Petrošiaus eilėraščių knyga „Aoristas“, Dianos Šarakauskaitės eilėraščių rinkinys „Medžiai mano tėvai“, Ievos Toleikytės apsakymų rinkinys „Garstyčių namas“ ir Marko Zingerio romanas „Rudens ir pavasario pasikalbėjimas“.
„Šiemet mūsų rinkimų tema buvo „Glamūro ideologija ir knyga-įvykis“, nes jaučiame vis didesnį populiariosios literatūros spaudimą tradicinei grožinei literatūrai. Šįmet gana nemažai diskutavome jų tarpusavio santykį - populiariosios ir tradiciškai suprantamos rimtosios literatūros.
Paaiškėjo paradoksas - šiuolaikinė poezija yra jautresnė tai socialinei mūsų realybei netgi už prozą, o proza šiuo metu yra „nulindusi“ į dažnai kažkokį dirbtinį pasaulį, ir daugelis populiariųjų romanų atspindi lėkštas, paviršutiniškas tariamai prabangaus, prašmatnaus gyvenimo tendencijas“, - kalbėjo literatūrologė J.Sprindytė.
Mokslininkė pažymėjo istorinių romanų gausą, tačiau daugelis iš jų esą dirbtiniai, išgalvoti, parašyti labai neautentiška kalba, todėl į dvyliktuką pateko tik V.Martinkaus istorinis romanas „Žemaičių garlėkys“ apie devynioliktajame amžiuje gyvenusį lietuvių aviakonstruktorių ir parašytas autentiška XIX a. kalba, kūrybiškai sukonstruotas kaip caro kanceliarijos dokumentų rinkinys.
Pažymėta, kad grožinei literatūrai labai stiprią konkurenciją sudaro kito pobūdžio literatūra - dienoraščiai, laiškai, memuariniai, biografiniai užrašai, įvairios kitos tarsi dokumentinio kalbėjimo formos, nes dokumentinis pasakojimas tampa stipresnis už beletristinę fikciją.
Mokslininkai į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką įtraukė du ryškius literatūros debiutus - I.Toleikytės pirmąją prozos knygą ir A.Kaziliūnaitės eilėraščių rinkinį.
„Mes įsivaizduojame, kad mūsų dvyliktukas turi rinkti geras, bet įdomias, kažkuo naujoviškas knygas, kurios būtų tam tikra priešstata tam „glamūriniam“ blizgesiui, ir parodytų, jog mūsų išrinktos knygos ir savo forma, ir savo turiniu yra rimtos, tikros arba bent jau išreiškiančios rimtos, elitinės literatūros tendencijas“, - apibendrino dr. J.Sprindytė.
Kūrybiškiausias šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinys tradiciškai bus skelbiamas per Vilniaus knygų mugę, o premija įteikiama Vileišių rūmuose minint Kovo 11-ąją.