Keli šimtai galerijoje susirinkusių A.Kliševičiaus kūrybos gerbėjų ir
bičiulių negalėjo patikėti, kad šis beveik visiems klaipėdiečiams
pažįstamas, nepakartojama šelmio šypsena išgarsėjęs menininkas jau
nebepasirodys parodoje, skirtoje 60-sioms jo gimimo metinėms.
Eksponuojami universaliu menininku vadinto R.Kliševičiaus darbai
atspindi tiesiog stulbinantį jo kūrybos diapazoną - nuo ekslibrisų,
estampų, heraldikos, firminių ženklų, plakatų iki knygų dizaino ir
iliustracijų, šilkografijos, šrifto, kaligrafijos, kompiuterinės
grafikos kūrinių. Ekspozicija aprėpia 1973-2008 metų laikotarpį.
Ypatingu darbštumu pasižymėjęs A.Kliševičius savo kūrybos kelią pradėjo
nuo linoleumo raižinių, o vėliau perėjo prie kompiuterinės grafikos.
Itin aktyviai jis darbavosi kaligrafijos srityje - buvo trijų Lietuvos
šrifto ir kaligrafijos parodų „Rašto menas“ iniciatorius. Jo sumanytą
tęstinį leidinį „Kaligrafijos sąsiuviniai“ toliau leidžia mokiniai.
Garsiausių Lietuvos kaligrafu laikomas profesorius A.Kliševičius
suderindavo kūrybą ir pedagogiką - nuo 1974 metų dėstė Vilniaus dailės
akademijos Vizualinio dizaino katedroje. Jis tapo pirmuoju
klaipėdiečiu, kuriam istorinės pilies požemiuose buvo įteiktas Kultūros
magistro žiedas su brangakmeniu - išskirtinis garbės ir pripažinimo
simbolis, kuriuo įvertinami labiausiai nusipelnę miestiečiai.
Aktyviai bendradarbiaudamas su knygų leidėjais A.Kliševičius per savo
gyvenimą spėjo apipavidalinti daugiau kaip 500 įvairių leidinių. Jo
kūryba - lakoniška, bet emocionali, prisodrinta individualios būties
ženklų, prasmių ir versijų. Šrifo darbuose preciziškomis linijomis ir
metaforomis nuosekliai atskleidžiamas vaizdo ir teksto santykis.
„Manau, kad kaligrafijos, šrifto mene įspūdingų aukštumų pasiekusio
A.Kliševičiaus Lietuvoje dar niekas nepranoko ir turbūt dar ilgai
nepriartės prie jo“, - sakė menininko gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoja,
P.Domšaičio galerijos vadovė dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė.
Parodoje pristatyta nauja K.Jokubavičienės monografija apie menininko
gyvenimo kelią ir kūrybą „Tarp atėjimo ir išėjimo. Algis Kliševičius“.
Ją išleidusioje Klaipėdos universiteto leidykloje A.Kliševičius, kaip
knygų iliustratorius ir apipavidalintojas, darbavosi daugelį metų.
Nuolatinis meno parodų dalyvis ir sumanytojas A.Kliševičius staiga
užgeso savo įprastinėje vietoje - dirbtuvėje. Ką tik grįžęs iš iš
susitikimo su savo bendramoksliais - M.K.Čiurlionio meno mokyklos
auklėtiniais - grafikas atrastas sukniubęs prie savo kompiuterio.
Amžinai užsivertęs įvairiais darbais, užsakymais A.Kliševičius niekada
neatsisakydavo padėti knygų leidėjams, skubėdavo į talką parodų, įvairių
meno akcijų rengėjams, ragindavo nesnausti savo studentus. Lyg gyvas
sidabras spurdėjęs menininkas visur skleisdavo šilumą, gerą nuotaiką,
išsiskyrė subtiliu humoru, nors gyvenimas jo nelepindavo.
A.Kliševičius sunkiai išgyveno savo dukters Dovilės netektį -
uostamiestyje baigusi vizualinio dizaino mokslus 27 metų mergina
netikėtai mirė nuo nepagydomis onkologinės ligos. Savo diplominiam
darbui D.Kliševičiūtė buvo pasirinkusi lėles, kūrė jas dirbdama
senamiestyje įsikūrusioje Klaipėdos paveikslų galerijoje.
Po merginos mirties jos lėlės persikėlė į tėvo dirbtuvę. A.Kliševičius
svajojo surengti dukters kūrinių parodą, bet jį aplenkė klaipėdietis
rašytojas Sigitas Poškus. Pamatęs dailininko dirbtuvėje orginalias
lėles, šis vaikų prozos meistras kiekvienai jų sukūrė atskirą
nuotaikingą istoriją ir apgyvendino savo knygoje „Dovilės albumas“.
Prieš penkerius metus A.Kliševičius vėl iškentėjo skaudų likimo smūgį -
palydėjo į kapus po ilgos ir sunkios ligos mirusią žmoną ir bendradarbę
grafikę Aldoną. Paskutiniuose šios menininkės darbuose dominavo
egzistencinės motinystės, žmogaus gimimo, vaikystės temos.
Panašių motyvų galima įžvelgti ir jubiliejinėje A.Kliševičius darbų
parodoje - paskutiniai kaligrafijos ir šriftų lakštai sukurti tarsi
vienu atsikvėpimu, jaučiant, koks trapus yra žmogaus gyvenimas.