Apie sostinės klube „New York“ grosiantį B.Allisoną dažnai pasakojama linksma istorija.
Bliuzo gitaristo Lutherio Allisono šeimoje gimęs Bernardas, būdamas dešimties, paslapčia nuo tėvo namo rūsyje pradėjo mokytis groti gitara.
Kartą tėvas namo grįžo anksčiau nei planavo. Išgirdęs rūsyje skambančią muziką, iš pradžių pamanė, kad ten sukasi jo paties plokštelė – taip buvo panašu į vieną jo įrašytų kūrinių.
Nusileidęs žemyn, jis apstulbo pamatęs, jog virtuoziškas gitaros partijas groja sūnus. Po keleto dienų berniukas jau stovėjo scenoje su tėvu ir padėjo įrašyti jo albumą.
Tėvo sąlyga – baigti mokyklą
1997-aisiais miręs L.Allisonas buvo viena svarbiausių Amerikos bliuzo figūrų.
44-erių B.Allisonas – jauniausias iš devynių jo vaikų.
Nuo vaikystės paskui tėvą į festivalius važinėjęs Bernardas pamena, kaip jam per petį plekšnodavo Muddy Watersas, Albertas Kingas ir kiti jau legendiniais vadinami gitaristai. Pamena ir tai, kaip būdamas septynerių apsisprendė – bus bliuzo muzikantas.
Sūnaus talentą pastebėjęs tėvas jam iškėlė tik vieną sąlygą – baigti vidurinę mokyklą. Vos gavęs brandos atestatą, jis sulaukė žymios bliuzo dainininkės Koko Taylor kvietimo prisidėti prie jos grupės – L.Allisono prašymu atlikėja priėmė jo sūnų, kad šis paragautų gastrolių gyvenimo ir suvoktų, ar pasirinko tinkamą kelią.
Grodamas su K.Taylor, Bernardas turėjo progų mokytis iš geriausių bliuzo gitaristų – Johnny Winterio, Stevie Ray Vaughano.
Kratosi įpėdinio reputacijos
Po keleto metų atsisveikinęs su dainininke, B.Allisonas persikraustė į Paryžių ir čia prisidėjo prie savo tėvo grupės. Būtent tėvas 1989-aisiais davė Bernardui pinigų, kad šis galėtų įrašyti pirmąjį solinį albumą „The Next Generation“.
Šiandien B.Allisono diskografijoje – jau trylika diskų. 1997-aisiais grįžęs gyventi į JAV, gitaristas ir dainininkas išsikovojo vietą po saule, bet patyrė nemažai sunkumų.
„Nesu bliuzo muzikantas“, – solinės karjeros pradžioje mėgdavo kartoti B.Allisonas. Šie šventvagiški žodžiai kartais jam išsprūsta ir šiais laikais, kai pašnekovai ima pernelyg uoliai lyginti jo ir tėvo kūrybą.
Garsiojo tėvo pamokymai ir pagalba B.Allisonui suteikė neįkainojamą dovaną. Bet kartais atrodydavo, jog garsi pavardė – lyg akmuo po kaklu.
Muzikantui nuolatos buvo primenamas tėvo šešėlis. Tiesa, ir pats B.Allisonas kiekviename albume rodydavo pagarbą tėvui – įrašydavo bent po vieną jo kūrinį.
Tačiau pro kritikų ausis dažnai praslysdavo tai, kad B.Allisono repertuaras – kur kas šiuolaikiškesnis, kupinas roko, fanko, soulo ritmų.
„Tėvas man dažnai sakydavo – nebijok eksperimentuoti, išeiti už bliuzo ribų. Kitaip tave bandys įsprausti į siaurus rėmus.
Aš ir tėvas – skirtingi muzikantai. Jaučiu didžiulę pagarbą jo muzikai, tačiau stengiuosi ieškoti naujovių, išlaikyti bliuzą gyvybingą. Jeigu nerizikuoji, nėra prasmės kurti“, – yra prisipažinęs B.Allisonas.
Vilniuje sulaukė anšlago
Puikių muzikantų grupę subūręs B.Allisonas į kiekvieną koncertą eina lyg į mūšį dėl pripažinimo, nors šiais laikais jo vardas jau gerbiamas ir gerai žinomas abiejose Atlanto pusėse.
Kad prakaitu apsipylęs muzikantas iš savęs išspaudžia viską, ką gali, lietuviai jau turėjo progos įsitikinti – B.Allisonas Vilniuje grojo prieš penkerius metus.
„Iš tuo metu vienas po kito į Lietuvą atvykusių garsių bliuzo muzikantų būtent Bernardas sulaukė didžiausio klausytojų būrio.
Jau tada žinojome, kad privalome pakviesti jį dar kartą“, – pasakojo B.Allisono koncertą rengiančios agentūros „Relax Live“ vadovas Artūras Mirončikas.
Šis noras išsipildys jau rytoj. Klube „New York“ B.Allisono grupė pristatys vos prieš savaitę išleistą albumą „The Otherside“.
Bliuzo atlikėjo B.Allisono koncertas. Vasario 6 d. 19 val. Vilnius, klubas „New York“.
Tradicijas perteikia šiuolaikiškai
Andrius Sudikas, Radijo stoties „Relax FM“ laidų vedėjas:
„Bernardas Allisonas – tikrojo didžiojo bliuzo atlikėjas, kuriam priklauso ne tik dabartis, bet ir ateitis, nes jis juodojo bliuzo tradicijas perteikia labai moderniai. Lietuvoje nespėjome išvysti ir išgirsti amžinatilsį didžiojo Lutherio Allisono, bet turime fantastišką galimybę pabūti jo sūnaus koncerte. Drįsčiau sakyti, kad ši garsi juodaodžių muzikantų šeima – retas pavyzdys, kai sūnus savo laimėjimais nenusileidžia tėvui.“