„Juk galima sugalvoti ką nors įdomesnio, o ne tiesiog stovėti ant pakylos su kostiumu ir skaityti iš popieriaus. Kas bus šį sykį? Palaukite ir pamatysite“, – prieš kelionę į Lietuvą šypsojosi 76 metų A.Lingis.
Pensilvanijos universiteto profesorius dažnai palieka kabinetą bei akademikų konferencijas ir traukia į trečiojo pasaulio šalis ar antikines civilizacijas ieškoti minčių ir idėjų.
Artėjančioje Vilniaus knygų mugėje A.Lingis pristatys savo naują knygą „Bendra kalba, paskiri balsai“ ir fotografijų albumą „Prisilietimas“. Jas abi rengia leidykla „Baltos lankos“.
„Lietuvoje esu buvęs tris kartus. Gaila, kad trumpai. Abu mano tėvai gimę Lietuvoje, todėl nuo vaikystės girdėjau daug pasakojimų apie šią šalį ir galvoje turėjau susikūręs daugybę vaizdinių. Lietuva visada buvo mano gyvenimo dalis“, – prisipažino A.Lingis.
Šis keliaujantis fenomenologas į Vilnių atskris ne iš savo namų JAV, o iš Egipto.
„Keliauju svetur daug neplanuodamas. Prieš vykdamas į kokią nors šalį apie ją nieko neskaitau – noriu pajusti pirmuosius įspūdžius. Jau nuvykęs skaitau apie šalies žmones, kultūrą.
Ne planavimas, o atsitiktinumai suteikia gyvenimui naujų spalvų“, – įkvėpdamas Egipto karščio angliškai kalbėjo A.Lingis.
Jis augo JAV ir lietuviškai nemoka, bet pabrėžia, kokią įtaką jo kūrybai turėjo tėvai, emigravę į JAV XX amžiaus pradžioje.
- Jūsų tėvai buvo paprasti ūkininkai. Kaip tai paveikė jūsų pasaulio suvokimą? – paklausiau A.Lingio.
- Tėvai, Lietuva ir ūkininkavimas išties paveikė mano gyvenimą ir mąstymą.
Dar vaikystėje atrodė, kad galiu ir turiu keliauti kur panorėjęs, nes tėvai sugebėjo atvykti į Ameriką nemokėdami anglų kalbos ir neturėdami išsilavinimo.
- Kodėl jus iki šiol taip traukia kelionės?
- Rašytojas Bruce'as Chatwinas yra pasakęs: „Pasižiūrėk į savo pėdas: jos ilgos ir žiūri į priekį. Jos sukurtos tam, kad eitum pirmyn“.
Atsimerkti ir žengti per pasaulį – didžiulė laimė: upės, kalnai, kaimai, turgūs, ceremonijos, antilopės, rojaus paukštės!
Būna, kad grįžtu, tarkim, į Luang Prabangą Laose, Maču Pikču Peru ar Lalibelą Etiopijoje, ir man užima kvapą, nes suvokiu, jog viskas yra dar nuostabiau nei praėjusį kartą.
- Net jūsų namai JAV pilni egzotiškų paukščių, žuvų, turite vabalų kolekciją, o baldai – iš kiekvieno pasaulio kampo. Kas viską prižiūri, kai keliaujate?
- Pirmajame aukšte gyvena muzikantas, kuris man išvykus mielai visu tuo pasirūpina.
Negaliu įsivaizduoti gyvenimo miesto bute, kuriame nebūtų vietos kitiems. Juk rūpintis kitais – tiek vaikais, tiek augalais, tiek viskuo, kas gyva, – malonu.
Šiuo metu mano hektaro ploto žemėje gyvena penkių nykstančių rūšių fazanai.
- Kokią pasaulio vietą ypač norisi aplankyti?
- Liūdna, kad kažin ar spėsiu grįžti į Afganistaną, kuriame lankiausi porą kartų. Be galo įsimylėjau šį kraštą ir jo žmones.
Dar baiminuosi, kad mirsiu taip ir nepamatęs Jemeno. Manęs visiškai netraukia globalinio vartojimo sostinės.
- Kaip kelionės į trečiojo pasaulio šalis jums padeda suvokti, kas mes esame?
- Komercinė žiniasklaida kuria vartotojiškos euforijos ir garsenybių vaikymosi pasaulį.
Tai yra žema, palyginti su tuo, kas yra šios žalios planetos žmonija.
Nereikia būti mąstytoju, kad galėtum žavėtis tikrosiomis kultūromis ir pastebėti didžiosios žmonijos dalies priespaudą ir skurdą.
- Jūsų knygas dažnai lengviau supranta paprasti skaitytojai, o ne tikrieji filosofai. Kodėl?
- Tiek straipsnius apie filosofinius tekstus, tiek esė apie mane sukrėtusius įvykius bandau rašyti aiškia ir įtaigia kalba.
Literatūros kūrėjai yra kalbos meistrai. Jei norime būti suprasti, turime mokytis iš rašytojų.
Seniai pastebėjau, kad Immanuelio Kanto ar Martino Heideggerio įžvalgos gali būti puikiausiai pateikiamos be akademinio žargono.
- Vilniaus knygų mugėje pristatysite dvi knygas. Apie ką jos?
- Knygoje „Bendra kalba, paskiri balsai“ surinkti straipsniai, kuriuos pristačiau Lietuvoje savo ankstesnių apsilankymų metu. Kartu – ir be galo karštos diskusijos per paskaitas. Tai, kad ši knyga leidžiama Lietuvoje, mano kūrybinėje biografijoje yra labai svarbus faktas.
Knygoje „Prisilietimas“ sudėtos 199 mano darytos nuotraukos. Jos nėra sudėtingos – be netikėtų rakursų, be ypatingų efektų.
Tiesiog paprastai fotografavau sutiktus žmones.
Gyvenimo vingiai
A.Lingis gimė lietuvių emigrantų šeimoje 1933 m. lapkričio 23 d. netoli Čikagos. Baigęs mokyklą studijavo Čikagoje, vėliau Paryžiuje gilinosi į Europos filosofų idėjas.
Nuo 1960 iki 1984 m. jis daugiausia reiškėsi kaip kitų autorių filosofijos veikalų vertėjas. 1984 m. išleidęs knygą „Excesses: Eros and Culture“ ėmė reikštis kaip savitas, drąsus filosofas ir rašytojas. Išleido apie 15 knygų, į anglų kalbą išvertė M.MerleauPonty, P.Kossowski, E.Levino veikalų.
Kelis pastaruosius dešimtmečius A.Lingis ypač daug keliauja. A.Lingio knygas dažnai puošia jo paties Kuboje, Malyje, Etiopijoje, Peru, Kenijoje, Brazilijoje ir kituose egzotiškuose kraštuose darytos nuotraukos.