Šūsnis naujausių knygų perskaitę kritikai šalies literatūros situaciją pavadino normalia.
„Ir praėjusiais metais buvo daug pakankamo lygio įvairių žanrų kūrinių. Natūralu, kad poezija ir vėl buvo stipresnė, nes ją maitina labai sena tradicija.
Tuo tarpu mūsų proza iš prigimties yra silpnesnė, nes pirmasis romanas Lietuvoje atsirado tik XX amžiaus pradžioje. Tai atsispindi ir mūsų sudarytame kūrybiškiausių knygų dvyliktuke“, – kalbėjo literatūros tyrinėtoja Jūratė Sprindytė.
Pasak jos, krizė gilėja kitur – skaitymo ir kritikos pasaulyje. „Ypač didelė problema, kad bibliotekininkai skaitytojams rekomenduoja labai prasto lygio knygas.
Nors mūsų poezija stipresnė, šio žanro knygų bibliotekininkai jau kurį laiką apskritai nesiūlo skaityti“, – sakė J.Sprindytė.
Tuo tarpu literatūros tyrinėtojas Virginijus Gasiliūnas pažymėjo, kad ir dabartinė lietuvių poezija turi problemų. „Iš lietuvių poezijos išskrido angelai, o jų vietą užėmė nuotraukos“, – ištarė V.Gasiliūnas.
Jis turėjo omenyje tai, kad pastaruoju metu leidyklos pamėgo leisti labai puošnius eilėraščių rinkinius. Tokių knygų pateko ir į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dvyliktuką.
Iš šio dvyliktuko netrukus bus išrinkta kūrybiškiausia knyga, kuri bus paskelbta artėjančioje Vilniaus knygų mugėje.
* * *
Knygų dvyliktukas
L.S.Černiauskaitės „Kambarys jazmino krūme“ (apsakymas ir apysaka).
H.Čigriejaus „Žiemių pusėje giedra“ (eilėraščiai).
V.Gedgaudo „Kario šešėlis“ (eilėraščiai).
L.Katkaus „Už 7 gatvių“ (eilėraščiai).
A.Kaziliūnaitės „20% koncentracijos stovykla“ (eilėraščiai).
M.Martinaičio „Mes gyvenome“ (biografiniai užrašai).
V.Martinkaus „Žemaičio garlėkys“ (romanas).
S.Parulskio „Pagyvenusio vyro pagundos“ (eilėraščiai).
D.Petrošiaus „Aoristas“ (eilėraščiai).
D.Šarakauskaitės „Medžiai mano tėvai“ (eilėraščiai).
I.Toleikytės „Garstyčių namas“ (apsakymai).
M.Zingerio „Rudens ir pavasario pasikalbėjimas“ (romanas).