Netrukus 85-erių metų sukaktį minėsiantis menininkas prisipažįsta dar išlaikęs pradinius vitražo eskizus ir, kol leidžia jėgos, norėtų šią idėją įgyvendinti ir tokiu būdu išlaikyti Seimo vitražų vientisumą.
Pasak garbaus amžiaus vitražisto, idėja Seimo rūmų vitražuose įamžinti Žalgirio mūšį gimė beveik prieš tris dešimtmečius, kai dar buvo statomas Aukščiausiosios Tarybos pastatas, tačiau jos buvo atsisakyta tuometei vadovybei pareikalavus greta įamžinti sovietų simbolius.
„Jei kairėje pusėje Žalgirio kovos fragmentas, tai priešingoje turėjome įamžinti Didįjį Tėvynės karą, o apačioje (dabartinėje Seimo galerijoje) - vitražus, skirtus Spalio revoliucijai ir 40-iesiems metams. Žodžiu, kad atsispindėtų visa sovietinių laikų istorija“, - prisimena K.Morkūnas.
Remiantis Seimo valdybos sprendimu, papildomų lėšų Žalgirio mūšiui skirto vitražo sukūrimas nepareikalaus. Darbų išlaidos bus apmokėtos iš gaunamų pajamų už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą.
Prieš dešimtmetį Seimo rūmų langams profesorius K. Morkūnas buvo sukūręs 14 naujų vitražų projektų su 24 figūromis, siekiančiomis daugiau kaip 2 metrus aukščio. Juose vaizduojamas Karalius Mindaugas, visi iškilieji Lietuvos kunigaikščiai, Herkus Mantas, Lietuvos globėjas šventasis Kazimieras, sukilėlis kunigas Antanas Mackevičius, vyskupas Motiejus Valančius, Vincas Kudirka, Maironis, Jonas Basanavičius, Nepriklausomybės kovų didvyris Povilas Lukšys, rezistencinio pasipriešinimo vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, generolas Jonas Žemaitis ir kiti.
Vitražo įgyvendinimas tuomet užsitęsė dėl šalies finansinės padėties, o vėliau taip ir liko neįgyvendintas, tik įamžintas leidinyje „Senolių keliais“.