Vasario 12-ąją „Antis“ (Algirdas Kaušpėdas, Vaclovas Augustinas,
Gintautas Rakauskas, Gediminas Simniškis, Linas Būdas)ir vokalinė grupė„Kivi“ (vadovė Danguolė Aukselienė) pradėjo penkių utopijos spektaklių
seriją Rusų dramos teatre pažerdama publikai šventinių staigmenų.
Atrodytų, nuvalkiotas „Playboy“ kiškutis, šmėsčiojęs reklamoje, ir„Anties“ užmojis apžvelgti muzikinėje utopijoje Lietuvos gyvenimą nuo
Sąjūdžio laikų iki šių dienų ekonominės krizės nežada nieko gero.
Tačiau deklaracijų baimę skeptikams, vis dėlto atėjusiems į spektaklį,
tenka nustumti į šalį. „Antis“ nuo pirmų spektaklio numerių nejučia
įtraukia į graudžiu ilgesiu ir ironija dvelkiančią istoriją apie
skystablauzdžio Zuikio meilę šauniai mergytei Laisvei Laisvytei ir ją
lydinčius išbandymus bei pagundas.
Senuoju „Anties“ patosu alsuoja vos vienas kitas teatralizuoto koncerto
numeris. V.Augustinas parašė utopijai visą pluoštą įsimenamų melodingų
dainų, kurios gali būti atliekamos kaip savarankiški kūriniai.
Greta jų spektaklyje skamba to paties autoriaus himnai, kabaretinis
sarkastiškas valsiukas, smagus bugis vugis, roko energija
spinduliuojantys instrumentiniai divertismentai, pinasi provokuojančios
A.Kaušpėdo intonacijos ir tyras „Kivi“ merginų vokalas.
Sakydamas, kad „Zuikis Pleibojus“ yra didžiausias ir brandžiausias„Anties“ kūrinys, A.Kaušpėdas neperlenkė lazdos.
Savo pakankamai neutraliu tonu atlikėjai tik išlošia - taip paryškinamas
tekstų šmaikštumas (A.Kaušpėdo kūryba, paredaguota Rolando Rastausko) ir
idėjinė spektaklio potekstė. Apdainuodami Zuikio vargus ir
klaidžiojimus siekiant Laisvės „Zuikio Pleibojaus“ kūrėjai klausia:„Negi tai utopija?“.
Švelniu absurdu dvelkiančią Zuikio istoriją prie realybės neįkyriai
priartina skoningi dailininkų, vadovaujamų Lino Liandzbergio, štrichai.
Į muzikinę fejeriją jie stilingai įaudžia dokumentinių detalių:
archyvinių ir dabarties vaizdų, Lietuvos politikų, šou verslo elito
atvaizdų. Parodo, kad virtuliai galima kuo puikiausiai kurti
interjerus, kraštovaizdžius, epochos simbolius.
„Zuikio Pleibojaus“ teatrinę atmosferą papildo stilingas apšvietimas
(Marius Selevičius), žaismingi ir groteskiški Sandros Straukaitės
kostiumai.
Kūrėjai minimaliomis priemonėmis meistriškai praplečia Rusų dramos
teatro erdvę. Po ją šaudyte šaudo ir garsas - spektaklyje naudojamas
erdvinis garsinimas.
Vasario 16-ąją „Anties“ kūrinį kviečiamas žiūrėti Lietuvos politikos
elitas. Tik ar jis nepabūgs „Playboy“ zuikučio - ar ateis?