Ar įmanoma pabėgti nuo savęs?

„Lisabona 02“ sukurta bendradarbiaujant trijų šalių kino studijoms: „Kinema“ (Lietuva), „Lazennez“ (Prancūzija) ir „Kino bez granic“ (Rusija).

Matyt, dėl to Berlyno festivalio rengėjai niekaip negalėjo apsispręsti, kokia kalba šią juostą pristatyti: festivalio programoje jis įrašytas prancūzišku pavadinimu „Indigene d'Eurasie“, o žurnalistams pristatytas angliškai: „Eastern Drift“.

Gal ši painiava – meninė priemonė, pabrėžianti filmo tarptautiškumą ir užsimenanti apie pagrindinio personažo Genos klajones tarp Europos ir Azijos.

Banditas ir prekiautojas narkotikais Gena trokšta tik viena – ištrūkti iš nusikaltėlių pasaulio. Kuo toliau nuo Vilniaus! Kišenėje taip tuščia, kad neužtenka net stogui virš galvos.

Genos tikslas – Vakarų Europa. Paryžius.

Pakeliui jis bando sutvarkyti reikalus Maskvoje: susigrąžinti pinigus, kuriuos kadaise investavo į prostituciją. Kumščiais sumokėti senas sąskaitas. Pabėgti nuo tų, kuriems nieko nereiškia nuspausti pistoleto, įremto draugui į kaktą, gaiduką.

Gena supranta, kad šansų pakeisti savo gyvenimą jis turi nedaug. Bejausmis balsas iš už kadro piešia jo vaikystę trumpomis frazėmis ir niūriomis spalvomis: Gena augo be tėvų, jį auklėjo nusikaltėlis dėdė, pirmuosius pinigus jis užsidirbo reketuodamas, vėliau pardavinėdamas narkotikus.

Gena – žmogus be šaknų, jis niekur nesijaučia saugus. Gal tik moterų glėbyje.

„Š.Bartas piešia niūrų globalaus pasaulio, kuriame kartu su vertybėmis dingsta ir saulės šviesa, paveikslą – nuo žiemos speigų drebanti Europa, kurios miestai beveik nesiskiria vienas nuo kito.

Banditas, nutaręs palikti nusikaltėlių pasaulį, panašus į tokius garsius savo dvasinius brolius kaip Džefas Beilis, Frankas Bono ir Jegoras Prokudinas.

Tai – XXI amžiaus „juodasis kinas“, kuriame padugnių pasaulis nepripažįsta garbės kodekso, o už nuolaidumą keršija mirtimi“, – rašė kritikas Hansas Joachimas Fetzeris.

„Filme storžieviškai šokinėjama nuo vienos veiksmo vietos prie kitos: scenos tik apibrėžiamos, o veiksmas tuoj pat vyksta toliau, kitame mieste, be jokių paaiškinimų. Niekam nerūpi, kaip baigėsi pabėgimas.

Š.Bartas šiame nuostabiame banditų filme piešia niūrų, beviltišką gyvenimą buvusio Rytų bloko miestuose.

Aukso kasyklų nuotaika, vyravusi žlugus komunizmui, išblėso. Nors tų miestų centrai ir tviska kaip Vakarų miestai, net ir Paryžius filmo pabaigoje tėra miestas, panašus į kitus“, – svarstė „Der Tagesspiegel“ kino kritikas Karlas Hafneris.

Kultūros kritikų portalo perlentaucher.de autorius Lukas Foersteris niekaip nesuprato, kaip į festivalio programą pateko Igorio Vološino filmas „I Am“, nes juk šis režisierius esą turėjo būti diskvalifikuotas jau po „Nirvanos“, parodytos 2008 metų Berlyno kino festivalyje.

„Iš Š.Barto naujojo filmo „Lisabona 02“ tikrai verta tikėtis daugiau“, – prieš premjerą buvo įsitikinęs kino kritikas.

Šios vilties vedami į lietuvio filmo pristatymą žurnalistams ir kritikams susirinko sausakimša salė. Pilna ji buvo ir per filmo premjerą.

Tačiau iki filmo pabaigos ištvėrė ne visi. Tų, kurie ištvėrė, veidai buvo susimąstę ir tarsi bylojo: „Nekalbinkite manęs, man reikia laiko atsigauti“.

Portalo critic.de kritikas Sascha Keilholzas po premjeros, matyt, pasijuto panašiai.

„Tikras autorinis filmas, kuriame Š.Bartas – ir režisierius, ir operatorius, ir pagrindinis veikėjas.

Rezultatą verta pamatyti – gangsterių baladė, kurioje Š.Bartas nesigaili savo veikėjų“, – brūkštelėjo jis.

„Prisisekite diržus! Š.Barto filmas nežada ramaus skrydžio“, – perspėjo „Kieler Nachrichten“ kino kritikas Christophas Munkas. Pasak jo, klajoklis dažnai praranda orientaciją, o žiūrovui pritrūksta aiškios filmo siužetinės linijos.

„Beprotiškai šokinėdamas, vis nutraukdamas ir staigiai pasukdamas veiksmą Š.Bartas gena žiūrovą per Europą, per žiemos peizažus su blyškia šviesa, per žybčiojančių miestų tamsą. Tai mažas brutalus šedevras, filmas nakčiai“, – rašė jis.

Neilą Youngą, rašantį recenzijas portalui theauteurs.com, labiausiai sužavėjo filme vaidinančios moterys – Maskvos teatro „Sovremenik“ aktorė Klavdija Koršunova ir prancūzų aktorė Elisa Sednaoui. Tačiau jį trikdė kitas dalykas.

„Š.Bartas demonstruoja filme daugiau negu narcisizmą – jis nuolat rodosi pirmame plane, vienoje scenoje demonstruoja puikiai ištreniruotą kūną, kitoje scenoje net iš nugaros.

Toks ne itin elegantiškas filmo tonas privertė išeiti iš salės nemažai žiūrovų. Aš likau ir nepasigailėjau“, – teigė jis.

Kad Š.Bartas (ne tik filmo herojus) puikiai atrodo, pripažino ir Christianas Ihle dienraštyje „Die Tageszeitung“.

„Jis atrodo ne blogiau nei „kietasis gražuolis“ Danielis Craigas. Ir kaip režisierius, ir kaip aktorius Š.Bartas rodo aukščiausios klasės kiną, gal tik kai kurie scenarijaus fragmentai kiek prastesni.

Užtat filme vaidinančios aktorės – išties žavios: ypač K.Koršunova, kuri vaidina aplinkybėms pasiduodančią prostitutę, nepraradusią vilties sulaukti geresnio gyvenimo. Ji burte užburia“, – rašė kritikas.

Geriausia filmo vieta kritikas pavadino sceną, kai K.Koršunovos vaidinama prostitutė akimirkai nusimetė fatališkos moters kaukę ir atsidavė troškimui būti šalia Genos.

„Šis filmas patiks tiems žmonėms, kurie mėgsta dramas apie vienatvę ir kurie ieško įrodymo, kad neįmanoma pabėgti nuo savęs“, – tvirtino Ch.Ihle.

Kritikai beveik sutartinai pripažino: nors dauguma „Forum“ programos filmų – apie žiaurią kasdienybę šiandienos pasaulyje, Š.Barto kūrinys išsiskyrė itin aukštu meniniu lygiu.

Filme „Lisabona 02“ nagrinėjama istorija nukelia į laikus, kai iširo Sovietų Sąjunga. Šie įvykiai palietė tūkstančius žmonių. Vieni klestėjo, kiti vargo. Milžiniškos permainos sudrebino Rusiją, Pabaltijo valstybes, visą Vakarų Europą.

Pagrindinis filmo veikėjas Gena – pusiau lietuvis, pusiau rusas, inteligentiškų bruožų kriminalinis nusikaltėlis. Jis bando tapti padoriu žmogumi, sukurti šeimą, turėti vaikų, namą. Tačiau Genos pastangos neduoda naudos.

Gena turi merginą, jauną ir gražią prancūzę, bet netrukus jį užklumpa piniginiai sunkumai. Gena susijęs su Rusijos kriminaliniu pasauliu, į kurį jis yra investavęs nemenką sumą pinigų. Tai investicija, kuri turėjo jam nupirkti laimę. Gena turi merginą ir Rusijoje – prostitutę Sašą. Ji pagrindinį veikėją regi kaip savo išgelbėtoją. Saša trokšta meilės, vaikų ir vyro paramos.

Staiga paaiškėja, kad Genos pinigai Maskvoje tirpsta kaip sniegas pavasarį. Netrukus jis ne tik nebegalės išlaikyti šalia savęs moters, bet ir nebeturės už ką nusipirkti sumuštinio. Gena vyksta į Maskvą tikėdamasis jėga susigrąžinti bent dalį savo pinigų. Deja, jėgos nelygios ir jam teks žudyti, bėgti, prarasti mylimąją Sašą, kuri jam tapo labai brangi.

Genai teks dėti visas pastangas, kad pabėgtų nuo persekiotojų ir liktų gyvas. Jam pavyksta pasiekti mažą salą Vakarų Prancūzijoje, kur jo prancūziškoji gražuolė nieko iš jo nebesitiki. Vienintelis dalykas, kuris laukia jo saloje, – jo skolininkas Filipas ir kulka į kaktą tamsiame pradvisusiame skersgatvyje.