Teatro režisierius Jonas Jurašas susirinkusiems į Prezidentūrą sakė, kad už moralinį komfortą gyventi be kompromisų menininkams tenka mokėti brangią kainą.
Atsiimdamas prestižinę Nacionalinę kultūros ir meno premiją
J.Jurašas džiaugėsi, kad ir sunkmečio sąlygomis mūsų valstybė
tebegerbia kultūrą ir menininkams tebeskiria premijas.
Nacionalinę kultūros ir meno premiją 73 metų režisierius
pavadino garbingiausiu savo gyvenimo apdovanojimu.
„Man sunku patikėti, kad prieš tris dešimtmečius tapęs
persona non grata iki šiol savo šalyje nesu užmirštas ir esu
pagerbtas tokiu aukštu apdovanojimu. Ko gero esu gimęs tikrai po
laiminga žvaigžde“, - kalbėjo J.Jurašas.
Jis prisiminė sovietmečiu statęs spektaklius, „kurie reiškė
slopinamos visuomenės nuotaikas“.
„Priėjęs neperžengiamą man prisitaikymo ribą, reiškiau
viešą protestą. Anuomet mano iššūkį kai kurie vadino
savižudišku. Tiesa, už jį man teko sumokėti brangiai. Po dviejų
ekonominės blokados ir nedarbo metų man su šeima teko prarasti
tėvynę, savo teatrą ir savo publiką", - kalbėjo režisierius.
1974 metais su žmona emigravęs į Vakarų Europą, vėliau -
JAV, spektaklius statęs JAV, Japonijos, Belgijos, Vokietijos, Kanados
teatruose menininkas tvirtino visuomet stengęsis „net labai svetimoje
kultūrinėje terpėje išsaugoti meninį integralumą, nepasiduoti
komercinio teatro pagundoms“.
„Patyriau, kad už moralinį komfortą gyventi be kompromisų
tenka mokėti brangią kainą visur ir visuomet“, - sakė jis.
Kita vertus, J.Jurašas teigė užsienyje negalėjęs atlikti
svarbiausios režisieriaus priedermės - būti savojo teatro
sodininku. „Daug idėjų liko idėjomis, daug minčių -
neįgyvendintos, - sakė jis. - Bet džiugu, kad už tai, ką spėjau
nuveikti, šiandien esu pagerbiamas Nepriklausomoje Lietuvoje".
„Lietuva ir kūryba - tai vienareikšmiai žodžiai“, - sakė
prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš įteikdama prestižinius
apdovanojimus.
Anot jos, simboliška, kad kasmet Vasario 16-ąją pagerbiami
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.
„Du dalykai - laisvė ir kūryba - yra neįkainojami,
neišmatuojami, neaprėpiami. Jie būtini mūsų tautos ir piliečių
bendruomenės visaverčiam buvimui pasaulyje. Būtini, kad galėtume
jaustis orūs ir stiprūs“, - sakė valstybės vadovė.
Ji priminė, kad mūsų šalyje kultūra būdavo puoselėjama net
nutrūkus valstybingumo gijai. „Galima užgniaužti politines laisves
ir brutaliai neigti tautos teisę į valstybingumą. Tačiau net ir
juodžiausioje tamsoje nuolat ruseno tai, kas mums svarbiausia.
Kildavo idėjos, telkiančios žmones žygiams į laisvę“, - kalbėjo
D.Grybauskaitė.
Prezidentė atkreipė dėmesį, kad jau 20 metų, „kai mūsų
kūrybinės galios nebėra varžomos: nebėra cenzūros, privalomų
reveransų sisteminiam absurdui, nereikia slapstytis ir bijoti“.
Apie anksčiau galiojusią cenzūrą priminė ir kultūros
ministras Remigijus Vilkaitis. Jis apgailestavo, kad sovietmečiu
užgniaužta daug idėjų, stalčiuose sudūlėjo daug kūrinių.
„Cenzūros (dabar - BNS) tai tikrai nebėr. Nebėr. Buvo prie
bolševiko, o prie kapitalo - nebėr. Dabar tiesiog - laisvė. Nori
parodo, ką iškerpa truputį. Klumpantį ant laiptų dešimt kartų
parodo, būtinai juokas už kadro. Permontuoja iš pabaigos į
pradžią. Jei nėra fakto, palieka tik komentarą pagal „teisėtus“
kažkieno lūkesčius“, - laisvės padarinius vardijo ministras.
Žvelgdamas į premijos laureatus jis sakė, kad jų asmenyje
šiandien pagerbiame „visus, šokančius, vaidinančius,
muzikuojančius, mąstančius ir dvejojančius“.
„Šiandien pagerbiame šešis, mažą būrelį iš daugelio
kūrėjo, stovinčių dirbtuvėse prie molbertų, kuriančių filmus
už juokingai mažas sumas, rašančius knygas už apgailėtinus
honorarus“, - kalbėjo R.Vilkaitis.
Jis ragino kurti „be ilgalaikės kažin kokios strategijos, kurią
turėtų kažin kas parašyti“ bei pabrėžė, kad aukščiausias
kultūros kriterijus yra tiesos sakymas.
Prestižinės premijos praėjusių metų pabaigoje skirtos
režisieriams Almantui Grikevičiui ir Jonui Rimgaudui Jurašui,
fotografui Romualdui Rakauskui, dailėtyrininkei, architektei Marijai
Matušakaitei, rašytojai Ramutei Skučaitei ir aktoriui Rolandui
Kazlui.
A.Grikevičiui premija suteikta už lietuviškojo poetinio kino
tradicijos atvėrimą ir įprasminimą, J.R.Jurašui - už
moderniosios teatro kalbos kūrimą, legendos sugrąžinimą į
šiandieninę Lietuvą.
R.Rakauskas laureatu tapo už fotografijos meno poetinį
įtaigumą, o M.Matuškaitė - už autentiškas senosios Lietuvos
dailės atodanga“.
R.Skučaitę nuspręsta apdovanoti už mažų ir suaugusių
žmonių pasaulio vienybę, už žodžio skaidrumą, R.Kazlą - už
tragiškąsias ir komiškąsias teatro dermes, už kūrybinį
principingumą.
Kultūros ir meno premija siekia 800 bazinių socialinių išmokų
(MGL) dydžio, arba 104 tūkst. litų.
Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija iš 33 įvairių
organizacijų rekomenduotų kandidatų atrinko 14 kultūros ir meno
kūrėjų, iš kurių išrinktas minėtas šešetas.
Nacionalinės premijos teikiamos nuo 1989 metų. Jų laureatai
paskelbiami gruodį, o pačios premijos iškilmingai įteikiamos
Vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną.
Jomis jau apdovanoti daugiau nei pusantro šimto menininkų.