Fotografijų albumą „Prisilietimas“ kartu su autoriumi pristatė ir filosofas Arvydas Šliogeris. Jam būdingu stiliumi A.Šliogeris pareiškė, kad Vakarai išgyvena intelektualinę degradaciją, nes ten nebeliko filosofų: „Dabartiniai filosofai yra trečiarūšių tekstų komentatoriai, rašantys knygas apie knygas“. Bet A.Lingį jis apibūdino kaip vieną iš rimčiausiųjų filosofų, rašantį apie savo patirtį, kas šiais laikais yra itin retas reiškinys filosofijoje.
A.Šliogeris, kalbėdamas apie autoriaus kūrybą, pabrėžė, jog A.Lingis nemėgsta didmiesčių, jis „bėga“ į senųjų civilizacijų liekanas, apkeliauja viso pasaulio džiungles ir bendrauja su „tikraisiais, nesugadintais žmonėmis“, kuriuos mums įprasta vadinti laukiniais.
Čia A.Šliogeris didmiesčius nedvejodamas pavadino „planetos vėžiu“, kurio metastazės anksčiau ar vėliau suris visą planetą. A.Lingį Lietuvos filosofas įvardijo kaip kosminės bendruomenės, kurioje visi gyvi sutvėrimai yra lygūs vienas kito atžvilgiu, narį.
Fotografijų albumą „Prisilietimas“ sudaro vaizdai ir veidai, sutikti keliaujant po pasaulį. Su nuotraukomis pateikiami tekstai glaustai nusako jų autoriaus filosofinę laikyseną, atskleidžia autentišką ir atsargų žvilgsnį į kitus.
A.Lingis fotografuoti pradėjo tada, kai draugas, vežęs jį į oro uostą, įteikė fotoaparatą ir užsiminė, kad laukia gerų dovanų iš Indijos. Anot filosofo, fotoaparato išsitraukimas yra intymios akimirkos sustabdymas, todėl iš pradžių jis vengė fotografuoti žmones. Pirmąsias savo fotografijas autorius vadina tipiškomis, turistinėmis, nes jose vaizduojami garsūs pastatai ir peizažai. Dabar A.Lingiui yra juokingi turistai, fotografuojantys tai, ką galima pamatyti nusipirkus atviruką.
Žmones A.Lingis fotografuoti pradėjo tada, kai gatvėje nufotografuota elgeta nesupyko, o padėkojo. Albumo pavadinimas parinktas neatsitiktinai: „Prisilietimas“ – tai santykis, kontaktas, ryšys, bendravimas, sąlytis su žmonėmis, kurie vaizduojami nuotraukose. Tie žmonės visada atgaudavo savo fotografijas, nes, anot filosofo, tai yra pati tyriausia ir nuoširdžiausia dovana.
Pradėjęs fotografuoti, A.Lingis ėmė kitaip vertinti spalvas, šviesą, medžiagas, šešėlius bei linijas: „Keldavausi anksti ryte tam, kad pamatyčiau ryto šviesą, dievinau miglą, rūką ir lietų“. Autorius stebisi, kad žvelgdamas į prieš 36 metus darytas nuotraukas, jis atsimena visus veidus, situacijas ir akimirkas.
Kalbėdamas apie žmogaus išvaizdą, A.Lingis pabrėžė, kad žmogus sau niekada nebus tobulas, visada norės kažką pakeisti, pagražinti. Tik tada, kai žmogus išmoks pamilti kiekvieną savo kūno dalį, jis pajus tikrąjį ryšį su gamta, supras, kad yra tobulas sutvėrimas. „Žmogus, norintis suprasti savo būtį, turi atverti akis šviesai“, - dėstė filosofas.
A.Lingio žodžius, dvelkiančius romantiška antropologija, galės išklausyti ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto studentai, kuriems vasario 22–24 dienomis garsus filosofas skaitys paskaitas.