„Prieš kiekvieną koncertą tikimės vos ne skandalo – kad publika nesupras, nušvilps, aprėks ar išeis“, – kartą prisipažino pianistas P.Geniušas, kalbėdamas apie grojimą su džiazo meistru, saksofonininku V.Čekasinu.
Tai, ką šis duetas išdarinėjo sostinės salėje „Piano.lt“, paaiškina jo nerimą.
Čia surengtame labdaros vakare „Čiurlionio vizija klasikoje ir džiaze“ pluoštą M.K.Čiurlionio kūrinių paskambino klasiko kūrybos tyrėjas V.Landsbergis. O koncerto estafetę perėmus V.Čekasinui ir P.Geniušui, M.K.Čiurlionio motyvai jau tik kaip saulės zuikučiai šokinėjo improvizacijų nėriniuose ir tarp lietuvių klasiko amžininkų citatų.
V.Čekasinui šovė mintis net sujungti armėnų sakralinį giedojimą šarakaną (pats maestro, pasitelkęs elektroniką, įkūnijo visą chorą!) ir autentiškus M.K.Čiurlionio pasažus.
Tai buvo ryškiausias vakaro momentas, klausytojus Rytų egzotika ir mistiniu dvelksmu priartinęs prie M.K.Čiurlionio vizijų pasaulio.
Pasak V.Čekasino, koncerte skambėję M.K.Čiurlionio, vengriški Belos Bartoko muzikos motyvai, armėniškas šarakanas yra giminingi savo archajišku pradu, tad puikiai dera tarpusavyje.
„Mane labai traukia etninė kūryba. Galima griebti bet ką, kas archajiška, ir sluoksniuoti – viskas sulips, – tikino saksofono virtuozas. – Tai technologiškai labai sudėtingas darbas.
Čia nėra nieko spontaniška: viskas išmokta ir surepetuota“.
Duetas įtraukė į muzikinį kultūrų dialogą ir M.K.Čiurlionio kūrybos tyrinėtoją V.Landsbergį. „Esu įsiklausęs, kaip džiazuoja Baltijos jūra“, – juokavo profesorius. Trijulė atliko M.K.Čiur- lionio „Jūros“ fragmentą.
„Mėgstu džiazą, – prisipažino po koncerto V.Landsbergis. – Tai muzika, kurios galiu klausytis nepavargdamas. Be to, niekada nesuima miegas – visą laiką tai naujas pasaulis.
Tai, ką girdėjome šiandien, nebūtina vadinti M.K.Čiurlionio interpretavimu. Menininkai pasinaudojo jo kūrybos motyvais, nuotaikomis.
Visa muzika yra jūra, kurioje plaukioja daugybė idėjų. Kas gali uždrausti semtis iš tos jūros?“