Prieš ketverius metus, PHARE fondui parėmus projektą, Marijampolės miesto legenda buvo įkūnyta teatro scenoje - lėlių spektaklyje-misterijoje. Spektaklio režisierė ir scenarijaus autorė - iš Marijampolės kilusi profesionali režisierė Milda Mažėtytė, muziką sukūrė Marijampolės muzikos mokyklos pedagogas birbyninkas Darius Klišys, dešimt įspūdingo dydžio lėlių pagamino dailininkas Erikas Druskinas.
Šis spektaklis marijampoliečiams buvo rodomas Miesto dienų šventėje ir sulaukė pasisekimo.
Įsikūrus viešajai įstaigai „Sambalsiai“, M.Mažėtytei kilo mintis toliau vystyti šią idėją - perkelti legendą į knygos puslapius. Ji parašė poetinį tekstą, marijampolietė dailininkė Jolita Bičkienė nupiešė iliustracijas.
Prie knygos pridedamoje kompaktinėje plokštelėje skamba skaitoma legenda bei spektaklio muzika. Pastarąją atlieka D.Klišys, Marijampolės Č.Sasnausko choras, Bernardinų bažnyčios kantičkinių giesmių grupė, folkoro ansamblis „Žibinyčia“ ir kt.
„Iki šio projekto aš težinojau Butlerienės gatvę Marijampolėje“, - prisipažino garso režisūrą JAV studijavęs, prestižinėje koncertų salėje „Carnegie Hall“ Niujorke, Kuboje koncertavęs, D.Klišys.
Pirmieji knygą „Kaip Starapolė tapo Marijampole, arba grafų Butlerių sugrįžimas“ perskaitė ir plokštelę išklausė Marijampolės dvasininkai.
Projekto pristatyme dalyvavęs klebonas Andrius Šidlauskas puikiai įvertino marijampoliečių darbą.
Projekto įgyvendintojai teigia, jog Marijampolės miesto legenda nėra vien pasakojimas apie konkretų miestą. Joje įprasminamos bendražmogiškos vertybės, iškeliamas dvasinis pradas.
Šiaurės karo metu 1701 metais Marijampolės apylinkės buvo nusiaubtos ir po Prienų pilies sugriovimo prie Šešupės atsikraustė grafų Butlerių giminė, kuri 1717 metais įkūrė Kvietiškio dvarą bei tapo miestelio įkūrimo iniciatore.
Pašešupio kaimą Butleriai pervadino Starapole (minima nuo 1736 metų). Besikuriant Starapolei netoliese ėmė dygti kitas miestelis.Grafienė Pranciška Butlerienė, pastačiusi bažnyčią, įkūrė Marijampolę.
Legenda byloja, jog grafienė, eidama iš Kvietiškio dvaro rinkti vietos bažnyčiai, kalbėjo rožinį.
Toje vietoje, kurioje P.Butlerienė baigė kalbėti rožinį, buvo nutarta statyti bažnyčią - ant Šešupės kranto.
Rūpintis bažnyčia ir vienuolynu grafienė patikėjo kunigams marijonams. Pastačius marijonų vienuolyną, miestelis buvo pavadintas Marijampole.
1824 metais Seinų pavyskupis Augustinas Polikarpas Marcejewskis pašventino bažnyčią marijonų globėjo šv.Mykolo vardu.
Vienuolyne iki šių dienų saugomas XVIII a. vienuolio Pranciškaus Nemirovskio nutapytas marijonų vienuolyno fundatorės grafienės P.Butlerienės portretas.