Pasiklausęs F.Chopino „Mazurkų“ ir jo „Revoliucinio etiudo“,
garsus XIX amžiaus vokiečių kompozitorius Robertas Schumanas
sakė supratęs, kad prancūzų ir lenkų kilmės
muziko kūriniuose „tarp žiedų paslėptos patrankos“.
Galingą ir jaudinantį „Revoliucinį etiudą“ F.Chopinas sukūrė
išvykęs gyventi į Prancūziją, iš kurios buvo kilęs jo tėvas.
Į tą šalį kompozitorius po 1830-1831 metų Lenkijoje vykusio
sukilimo prieš tuo metu šalį valdžiusią Rusijos imperiją.
Lenkijos ir Lietuvos bendra valstybė dingo iš pasaulio
žemėlapio 1795 metais, kai ją pasidalijo Rusija, Prūsija ir
Austrija.
F.Chopinas atsisakė priimti Rusijos imperijos pasą, todėl po
sukilimo numalšinimo nebegalėjo grįžti į savo ir savo motinos
tėvynę.
M.Schumanas pademonstravo ironišką įžvalgą, kalbėdamas apie
Rusijos carą Nikolajų I: jeigu „šis galingas autokratiškas
šiaurės monarchas suvoktų priešo pavojų, kuris glūdi Chopino
kūriniuose..., jis uždraustų jo muziką“.
Iš tikrųjų, po Lenkijos Karalystės padalijimo XIX amžiuje
caras uždraudė viešai atlikti F.Chopino kūrinius, kuriuos
pripažino pavojingais.
1863 metais Rusijos kariai Varšuvoje net sudaužė pianiną,
kuriuo F.Chopinas grojo vaikystėje, išmetę jį iš namo antro
aukšto. Šis veiksmas buvo simbolinis kerštas už nesėkmingą
pasikėsinimą prieš Rusijos paskirtą Lenkijos gubernatorių.
Nei prieš, nei po F.Chopino niekas „nesugebėjo sukurti garsų
visatos iš lenkus supančių melodijų ir ritmų“, sakė Lenkijos
Chopino instituto Varšuvoje direktoriaus pavaduotojas Stanislawas
Leszczynskis.
„Jis pasinėrė į folklorą ir sukūrė muziką, kuri tapo
folkloru“, - pridūrė jis.
F.Chopino muzika „yra intuityviai lenkiška, nors šią sampratą
apibrėžti sudėtinga“, - S.Leszczynskis sakė AFP.
Antrojo pasaulinio karo metais Lenkiją okupavę naciai taip pat
suvokė šio kompozitoriaus muzikos galią, todėl ji buvo uždrausta.
Šių išraiškingų kūrinių grėsmė laikyta tokia didele, kad
naciai net susprogdino monumentalią kompozitoriaus statulą, kuri
stovėjo Varšuvos karališkajame Lazenkų parke.
„Vokiečiai norėjo sunaikinti Lenkijos nacionalinį paveldą,
taip pat Chopino muziką, kuri skatino patriotinius jausmus“, -
nurodė S.Leszczynskis.
1958 metais kompozitoriaus statula buvo atkurta ir grąžinta į
parką Varšuvoje. Kasmet nuo balandžio iki rugsėjo kiekvieną
sekmadienį ten vyksta F.Chopino muzikos koncertai, kurių reguliariai
klausosi daugelis Lenkijos sostinės gyventojų.
„Jo muzika nepavaldi laikui, visada graži, labai jaudinanti,
labai lenkiška“, - 42 metų Monika Hama, vienos pradinės mokyklos
direktorė, sakė AFP, klausydamasi F.Chopino valso „Minutė“ (Op. 64,
Nr. 1) akordų. Šią muziką leido vienas iš muzikinių suolelių,
kurie kompozitoriaus 200-ųjų gimimo metinių proga buvo įrengti
Varšuvos centre, kur jis darnai lankydavosi.
Įvairūs istoriniai šaltiniai nurodo, kad F.Chopinas yra gimęs
1810 metų vasario 22 arba kovo 1 dieną. Minint šį jubiliejų,
praėjusią savaitę Lenkijos sostinėje daugiau nei 250 muzikantų ir
dainininkų dalyvavo septynias dienas vykusiuos kompozitoriaus
atminimo koncertuose.
Tą savaitę taip pat kasdien vykdavo Varšuvos filharmoninio
orkestro koncertai.
F.Chopino gimimo 200-osioms metinėms skirti renginiai šiemet
vyks visoje Lenkijoje ir užsienyje.
„Tai lenkų romantizmo kvintesencija, kupina visokiausių jausmų
- liūdesio, džiaugsmo, meilės arba gilaus nuovargio“, - sakė
M.Hama.
Šio kompozitoriaus muzika patinka netgi Lenkijos vaikams.
„Man patinka Chopino muzika, nes ji truputį liūdna ir truputį
linksma“, - aiškino aštuonmetis Jasius Adamczykas.
Berniukas negalėjo tiksliai pasakyti, kada pirmąkart išgirdo
šio kompozitoriaus kūrinius, tačiau pareiškė manantis, jog „jis
šaunus“, taip pat sugebėjo atpažinti nepakartojamą F.Chopino
Polonezo Es-dur op. 53, dar žinomo kaip „Herojinis polonezas“,
melodiją, sklindančią iš kito muzikinio suolelio.
„Ji liūdna, melancholiška. Lenkijos istorija buvo labai
audringa, o lenkai patyrė daug kančių ir nelaimių“, - sakė menus
studijuojantis 24 metų Michalas, pasisakęs tik savo vardą.
„Chopinas taip pat kentėjo dėl sunkios ligos ir tuo metu
Lenkijoje vykusių neramumų. Manau, jog dėl šios priežasties jie
kūrė tokią gražią, gilią muziką“, - pridūrė jis.
F.Chopinas gimė 1810 metais Želiazova Volios kaime netoli
Varšuvos, o mirė Paryžiuje 1849 metais nuo tuberkuliozės, tačiau
kai kurie šiuolaikiniai mano, kad jis sirgo cistine fibroze.
Kompozitorius palaidotas Per Lašezo kapinėse Paryžiuje, tačiau
jo širdis buvo išvežta į tėvynę.
Šiuo metu spirite užkonservuota F.Chopino širdis laikoma
krištolinėje urnoje, kuri saugoma puošnioje barokinėje Varšuvos
Šv. Kryžiaus bažnyčioje. Vykdydama kompozitoriaus paskutinę
valią, ją iš Paryžiaus 1849 metais atvežė vyresnioji sesuo
Ludwika.
Ant kolonos, kurioje įtvirtina urna su F.Chopino širdimi,
pakabinta memorialinė lenta, kurioje įrašyta citata iš Mato
evangelijos: „Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis“.