Teatrą reprezentuoja monumentalus ir teatrališkai dekoratyvus fasadas su architektoniškomis žmonių figūrų skulptūromis. Fasadas, priešingai nei būdinga socrealizmo laikotarpio architektūrai, pasižymi struktūriškumu ir lakoniška raiška.
Kaip vertingosios savybės bus saugomos Kauno valstybinio dramos teatro kolonos, piliastrai, sienų angos, fasadas, skulptūros. Vidaus dekoro vertingosiomis savybėmis Vertinimo tarybos nariai pripažino žiūrovų salės balkonus, lubas, lubų ir sienų gipso lipdinius, kolonų ir piliastrų kapitelius, centrinį šviestuvą, Petro Kubertavičiaus biustą ir kt.
Teatro architektūra susiformavo dviem etapais: 1928 m., kada buvo pastatytas kinoteatras „Metropolitain“ (architektas V.Dubeneckis) ir XX a. šeštame dešimtmetyje, kada kinoteatras buvo rekonstruotas ir išplėstas iki dramos teatro (architektas K.Bučas).
Pastatas ypatingas savo visuomenine ir kultūrine istoriškai susiklosčiusia paskirtimi. Atsiradęs teatro įvaizdis glaudžiai susijęs su vyresniosios ir viduriniosios kartos sąmone, dėl ko jis įgauna filantropinę reikšmę.
Kauno valstybiniame dramos teatre buvo pastatyti žymių režisierių (Henriko Vancevičiaus, Jono Vaitkaus ir kitų) spektakliai. 1957 m. su H.Vancevičiaus režisuota tragedija „Herkus Mantas“, į teatrą atėjo dramaturgas J.Grušas, padaręs didelė įtaką savo meto dramaturgijai. Šiame teatre taip pat gimė legendinis spektaklis – S.Motiejūno režisuota K.Borutos „Baltaragio malūno“ inscenizacija (1966).
Kauno valstybinis dramos teatras patenka į urbanistinės vertybės Kauno miesto dalies, vad. Naujamiesčiu, teritoriją.