Kažkas juk pasėta
Jau sudūlėjo vakarykščiai sakiniai Ir supelijo vakarykštė duona. Per kaulus rieda traukiniai - Pilni akiduobių vagonai.
Po liepa stoviu ir žilstu Ne dienomis – akimirkomis. Kadaise čia stovėjai tu – Tarsi ties fronto linija.
Tėvyne tu, sakei, užkimusi Nuo lietaus ir vėjo. Bet buvo vasara likiminė, Kuri vis tiek praėjo.
Dabar jau kuždasi kiti Ir apkalba negimusius. Iškyla kauburėliai, ir akli Kurmiai kelią amžinybėn skinasi.
O kelias tas ir baigiasi kieme – Po dangumi žvaigždėtu. Tik aukštame nereginčio kalne Kažkas, o vis dėlto, pasėta:
Tėvynės mano danguje.
Savo eilėraščius galite siųsti adresu news@lrytas.lt. Taip pat galite pridėti nuotraukų ir piešinių laisvės tema.