Taip būtų užtikrinta skaidresnė kultūros administravimo
struktūra, o Kultūros ministerija liktų pagrindinė kultūros
politikos formavimo, teisinio reguliavimo, tyrimų ir strateginių
krypčių institucija.
Šie ir kiti siūlymai strategiškai keisti kultūros politiką
Lietuvoje, skambėję Prezidentūroje penktadienį surengtame
Kūrybingos visuomenės forume, sulaukė ir nedrąsaus pritarimo, ir
skeptiškų vertinimų, ir tylių padūsavimų.
Aptariant prezidentės Dalios Grybauskaitės sudarytos darbo
grupės siūlymus dėl Lietuvos kultūros politikos gairių, dalyvavo
Kultūros ministerijos, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto,
nevyriausybinių organizacijų, kūrybinių sąjungų ir valstybinių
kultūros įstaigų vadovai.
Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis pateiktus organizacinius
siūlymus pavadino „pilotiniu pristatymu“ ir prakalbo apie mažai kam
suprantamą „kultūrinį imunitetą“. Tuo tarpu kultūros ir meno
organizacijų atstovai neabejojo, kad darbo grupės pateikti kultūros
administravimo ir finansavimo siūlymai nesulauks valdžios
pritarimo, nes esą neparankūs Kultūros ministerijai ir reikštų jos
panaikinimą.
Nebe pirmą kartą kalbėta, kad Kultūros ministerija per daug
laiko skiria administravimui, o ne kultūros politikos formavimui ir
vykdymui. Nuskambėjo ir nuomonė, kad kultūros ministras Lietuvoje
turįs per mažai galių veikti ekonominius, finansinius, švietimo,
mokslo procesus, antraip politinės partijos priekabiau žiūrėtų į šį
postą ir labiau dėl jo konkuruotų.
Kultūros ir meno atstovai įvertino esamą situaciją kaip vis dar
tebesitęsiantį pereinamąjį laikotarpį kultūros demokratiškumo
prasme. Konstatuota, kad nors 2001 m. buvo parengtos kultūros
politikos nuostatos, jos taip ir liko vien gražių idėjų rinkiniu su
neįgyvendintu priemonių planu - nė vienas kultūros ministras
nevykdė šių nuostatų, juolab Seimas ir Vyriausybė nepareikalavo iš
Kultūros ministerijos jų vykdyti ir veiklos pristatyti visuomenei.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas
Valentinas Stundys pasiūlė Švietimo įstatymo pavyzdžiu parengti ir
priimti Lietuvos kultūros įstatymą, kuris bendrai apibrėžtų visą
kultūros sritį. Taip pat norima suformuoti ilgalaikę kultūros
strategiją bei jos vykdymo programą 2010-2020 metams.
Forume svarstytos švietimo ir kultūros sąsajos, nors buvęs
kultūros ministras Arūnas Bėkšta, dabar dirbantis švietimo srityje,
sako, kad šios dvi sritys niekada nebuvo ir nėra siejamos, net ir
buvusioje bendroje Švietimo ir kultūros ministerijoje, nors teisės
aktų prasme švietimo sritis dažnai pateikiama kaip pavyzdys
kultūros sričiai.
Forumo dalyviai taip pat aptarė kūrybinių industrijų padėtį
Lietuvoje, aktualius globalizacijos ir emigracijos iššūkius šalies
visuomenei ir kultūros reikšmę šių problemų akivaizdoje. Kalbėta ir
apie meno profesionalų rengimą, subalansuotą profesionalios
kultūros plėtrą ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvos regionuose.
Susitikimo metu nebuvo paliestos tokios plačios sritys, kaip
kultūros paveldas ir paveldo institucijos - šiai aktualiai temai
aptarti planuojama paskirti atskirą Kūrybingos visuomenės forumo
renginį.