Tarsi pienės pūkas aš skrendu, Nebijodama nei vėjų, nei audrų, Tarsi pienės pūkas sugrįžtu, Paklausyti Motinos lietuviškų dainų.
Tarsi pienės pūkas vėjo sūkury, Atrandu aš Tėviškę - jau taip toli... Sapnuose ir širdyje, Tėviškė man liks - tiktai viena.
Tarsi motinos balta skara, LIETUVA pamojo man mano skausme Nes aš tik pienės pūkas jai esu, O ne Lietuvos dukra.
Be šaknų, be motinos aš gyvenu, Rasos lašais, širdies gėla Aš gyvenu, neišeinu dar ne, Nes aš žinau, ateis diena...
Kai Motina pašauks mane, Žemė užklojusi mano skausmus, Sušildys savo skarele Nes aš esu, tikroji jos dukra.