Istorinėje „Oskarų“ teikimo ceremonijoje - intriguojančios dvikovos

Dauguma Holivudo ekspertų žino, kad favorite laikoma Kathryn Bigelow, sukūrusi filmą „Išminuotojų būrys“ (The Hurt Locker), kovo 7 dieną vyksiančioje JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų ceremonijoje gali tapti pirma režisiere, pelniusia šią prestižinę statulėlę.

Tuo tarpu filmo „Meilutė“ (Precious) kūrėjas Lee Danielsas galėtų tapti pirmuoju tokios garbės sulaukusiu juodaodžiu režisieriumi.

Tačiau net jeigu Akademija nuspręstų skirti jau antrąjį „Oskarą“ už geriausią režisūrą K.Bigelow buvusiam vyrui Jamesui Cameronui, sukūrusiam filmą „Įsikūnijimas“ (Avatar), toks žingsnis taip pat būtų pakankamai svarbus istorijai.

Tokiu atveju J.Cameronas taptų antruoju režisieriumi, pelniusiu du iš eilės „Oskarus“ už geriausią režisūrą. Anksčiau tai pavyko pasiekti Davidui Leanui, 1957 metais sukūrusiam filmą „Tiltas per Kvai upę“ (The Bridge on the River Kwai) ir 1962 metais - už filmą „Arabijos Lorensas“ (Lawrence of Arabia).

Daugelis mano, kad daugiausia galimybių pelnyti „Oskarą“ už geriausią režisūrą turi K.Bigelow ir J.Cameronas. Šią dvikovą viena ar kita linkme gali nukreipti daugelis veiksnių.

Sukūrusi filmą apie karą K.Bigelow išvengė „moteriškos“ režisierės etikečių klijavimo. Ji žengia pirmosios „Oskarui“ nominuotos režisierės Linos Wertmuller pėdomis: pastaroji šios garbės sulaukė už 1975 metų filmą „Septynios gražuolės“ (Seven Beauties), vaizduojantį Antrąjį pasaulinį karą ir vėlesnį laikotarpį.

Tačiau tas filmas buvo sukurtas italų kalba, o joks režisierius dar nėra pelnęs Kino akademijos apdovanojimo geriausios režisūros kategorijoje už užsienio kalba sukurtą filmą.

Kitos dvi „Oskarams“ nominuotos dvi režisierės - Jane Campion ir Sofia Coppola kūrė labiau žmonių santykius atskleidžiančias kino juostas: „Fortepijonas“ (The Piano) ir „Pasiklydę vertime“ (Lost in Translation).

Kita vertus, „Išminuotojų būrys“ yra šiurkštus ir įtemptas filmas, o daugelį metų, pradedant nuo 3-osios „Oskarų“ teikimo ceremonijos, kai Lewisas Milestone'as buvo pripažintas geriausiu režisieriumi už kino juostą „Vakarų fronte nieko nauja“ (All Quiet on the Western Front), Kino akademijos narius žavėjo filmai apie uniformuotus vyrus.

Mūsų laikais „Oskarus“ už filmus apie karą yra pelnę daugelis režisierių, tarp jų Franklinas J.Schaffneris už kino juostą „Patonas“ (Patton, 1970), Michaelas Cimino - už 1978 metų dramą „Elnių medžiotojas“ (The Deer Hunter), Oliveris Stone'as - už 1986-ųjų „Būrį“ (Platoon) ir 1988-ųjų juostą „Gimęs liepos 4-ąją“ (Born on the Fourth of July), o Stevenas Spielbergas - už 1999-aisiais sukurtą „Gelbstint eilinį Rajaną“ (Saving Private Ryan).

Be abejo, J.Camerono „Įsikūnijime“ apstu kovos mašinų, tačiau per daugelį metų Kino akademija demonstravo užsispyrusį priešiškumą futuristinėms fantazijoms. Savo laiku 1968 metais sukurtas Stanley Kubricko filmas „2001: kosminė odisėja“ (2001: A Space Odyssey) buvo ne mažiau novatoriškas ir įspūdingas filmas negu naujasis J.Camerono kūrinys.

Nors S.Kubrickas tąsyk buvo nominuotas „Oskarui“ už geriausią režisūrą ir pelnė šią statulėlę už geriausius vaizdo efektus, tačiau pralaimėjo Caroliui Reedui, režisavusiam retro stiliaus miuziklą „Oliveri!“ (Oliver!).

Po devynerių metų George'as Lucasas buvo nominuotas už pirmosios „Žvaigdžių karų“ (Star Wars) dalies režisūrą, tačiau pralaimėjo Woody Allenui ir jo filmui „Anė Hol“ (Annie Hall). Dar po penkerių metų S.Spielbergas nominuojamas už filmo „Ateivis“ E.T.: The Extra-Terrestrial“ režisūrą, tačiau tąsyk „Oskaras“ atiteko Richardui Attenborough už rimtesnio siužeto filmą „Gandis“ (Gandhi).

Jeigu „Įsikūnijimo“ nežemiška aplinka pakiš koją sekmadienį, galbūt J.Cameronui derėtų sutikti su kritikais, kurie vadino šį filmą režisieriaus „mėlynojo laikotarpio“ kūriniu, kuriame įpintos temos, būdingos 1990 metų filme „Šokiai su Vilkais“ (Dances With Wolves) - nes jo kūrėjas Kevinas Costneris pelnė „Oskarą“ už to filmo režisūrą.