Suvalkijos pakrašty Senų liepų užmaršty, Atsigręžęs į kapus Stypso kelrodis trapus.
Čia – Kybartai... Ten – Gražiškiai... Čia – Meiliūnai, Kunigiškiai, ... Dobilyniai, ... Papečkiai...- Viso svieto Užpečkiai.
...Ir tolyn, - Kiek akys Mato – Horizontai Supas Platūs. Alma upės, Ošia girios Palaimingos Suvalkijos.
Iš toli Ir iš arti Snaudžia kloniai Aparti.
Kol mąstai, Dūmoji dūmą Žiū – Pavasaris Jau griūva. Kyla javas, Kvepia duona, Rausta aušros Kaip aguonos.
Mes darbų – Jokių Nebijom. Tad, lyg Medžiai, Čia prigijom. Kantriai bręstam Ir tvirtėjam - Krūtines - Atstatę Vėjam.
Mano medis, - Mano beržas Išlakinei Eglei Peršas... O, jinai: -Nesuk galvos – Švilpauk Vėjui Nuo kalvos!..
Už kalvų - Tėvynės sienos. Dyla delčios Ten – Ir dienos. Šiapus – Mūsų pamatai... Kur suki, Kur užmatai.
Čia - Gimtinė – Tėviškėlė Žydrą Dangų Rankom Kėlė. Čia Įsižiebė Tava – Žemiškoji Lietuva.
Čia - Jevonis Lyg koks vaikas (Jį, berods, pamiršo laikas) Palei kalvą Palei šilą Akmenėlį Prausia Žilą.
Čia - Vištytis Ranką tiesia: - Neskubėk,- Pabūkim dviese!.. (Tartum Sent-Egziuperi: „Ką širdy, sakyk, turi?..“)
Čia - senovė Tyliai klūpo. Lenkia galvą Kol gyva. Praeitis – Kaip senio Lūpos. Praeitis – Kaip Sietuva.
Ko išgirsti Nesuspėsi – Sužvejoti Ar pavyks, Juk į seną Laiko klėtį Vien tik aidas Teužklys. Nesuprasi, - Kur tikrovė, Kur ... Tik išmislas Trapus. Įkapus Vieni sukrovė – Išrausė Kiti Perpus.
Dužo mitai. Dienos... Datos... Turim begalę Naujų. Ir jauties Lyg savo Ratuos Prasmę Rasdamas Tarp jų.
Čia, aplink Vien kalvos Kalvos... Kur suki – Vis kitos Spalvos. Jas rinkau Dar mažas Vaikas. Išdalint Dabar jau – Laikas.
Kol maži Dar – Mėgstam Žiedus. Kai ištįstam – Dangų Giedrą. Tarp žiedų Ir tarp Dangaus Ieškom Vidurio Brandaus
O suradę – Norim tęsti, Nes kažkur Kažkas dar Esti. Kol dienų Sustingsta Gruodas Taip ir Pildosi Aruodas.
Daug ką žinom, Daug ką galim, Bet savy Dažnai dar Kalim. Rodos, būtų Ko per maža, Nors su kaupu Gaunam Gražą.
Jei sunku, Jei matom, – Reikia – Einam Prietarus Įveikę. Prieš akis - Pilki arimai, Darbo proza, Darbo rimai.
Jei skriauda – Skriauda Lai lieka. Blogį – Nekeičiam Į nieką.
Blogį – Kertam. Laistom – Gėrį. Lai bujoja. Lai sau Žėri...
Kas – Į širdį, Kas – Į kertę. Pagal – Kainą, Pagal – Vertę.
...Čia keliai... Čia vieškelėliai... Ratai sukasi Gerai. Ant kalvų Rugiai Plaukėja, Duburėliuos – Ajerai.
Vieškelėliai Bėga Kloniais. Lipa, Ropščias Į kalvas. Čia, žiūrėk, Sraunus upokšnis Su tavim Besikalbąs.
Čia arimai Palei kelią. Čia namai Visai greta. Paryčiais Anksti smuikelį Vyturys pravirkdo Tau. Nesvarbu, - Kad tu Tik svečias, Kad Tau Keistas Toks Reviu,- Jis visiems Tuos pokštus Krečia. Tai jo – Autointerviu.
...Ir žmogus Čia linksmo Būdo Dar nuo tų Senų laikų, Kai jaunystės Dienos drūtos O troba – Pilna vaikų. Bet ... nūnai - Kiti artojai. Kitas grūdas Žemėn kris. ...Prie gimtų Namų Sustojęs,- Tyliai praveri Duris.
Čia - troba, Kurioj užaugai. Čia - visi Savi takai. Gal širdy Todėl Ir saugai – Tai, už ką Dar atsakai. Telpa ten Ir ta dalis, Dėl kurios Galėta klyst, Ir kurios Kraupiu aidu Tiek paženklinta Veidų.
...Tarsi dvyniai Dienos bėgo Laiko šunkelių Ratu, Prisidengę Skaudžią gėlą Girtu Budelio Batu.
Nežinau,- Kas pirmas Tarė: - Žmonės!.. Ką gi, Jūs, Padarėt?!. Nors už tat Ne vieną Tvirtą Lyg dalgiu – Kulipkom – Kirto.
Šienavau Ir aš Retus Savo Paauglio Metus.
...Kas pasėta – Tą - Ir pjauna. Lygiai seną, Lygiai Jauną. Tiktai jaunas Dar prigyja, Jei palaisto, Jei palyja...
Eglė,... Beržas... Visą būrį Jaunuolyno Šiandien turim. Jis – ir tvirtas Ir gražus. Audžiant Skersvėjams Nežus.
Tik kaip Ženklą to, Kas sena, Kas viltim Kadais ruseno, - Laikas Jau prie pilko Kelio Lenkia rūškaną Smūtkelį.
Prisiminti Gal ir verta, Juk į dulkes Daug kas Berta. Jeigu beržas Be sulos Tai vargu Ar besuoš.
Tad į vasarą Sugrįžkim Iš dienų Iš vakarykščių. Suspurdėjus , Lyg netyčia, Lai širdis Iš džiaugsmo Krykščia.
Eikim tiesiai Ant kalvų – Ten vaikiščių Daug galvų. ...Žemuogynai – Akys raibsta... Mažos rankos Spėriai graibsto... O veidai – Kaip... „du kart du“ Sirpsta uogų Smaragdu.
Net ir saulė Tarsi uoga Trykšta liejas Raudoniu – Tik ištiesk Rankas – Ir nuogą Imk į lūpas Nuo delnų.
Stoviu aš, Džiaugiuos Lyg vaikas Radęs butelio Šukes, O širdis Tuksena – Laikas Laikas – Neuždelsk.
Žingsnį... Du... Žengiu netvirtas Ak, stebukle, Nepatirtas Prometėjiška Žaltvykslė Tavo sieloj Dega Blyksi... Koks Beprotiškai Saldus Pažinimo tas Medus!
Į gamtos Išaustą giją Mes, Lyg žemuogės, Prigiję. Gal todėl Labiau už viską Gaudom vaiskų Saulės Diską,
Nes tik jam Įsiliepsnojus Ant kalvų Sušvinta Rojus. Čia lig Vakaro Aidų Skamba laikas Be klaidų.
...Klonis... Įkalnė... Kalva... Draikos ūkana Palva. Smėlio Potėpiai Laukuos. Kas gi viską Surokuos.
Ir mintis, - Grakšti, lyg Paukštė, Čia sparnus Į skrydį Skleis. Širdyje Nešuos tą Aukštį – Kaip Įprasmintas Eiles.
Kas do šventė Kas do norai Išdykaut Berniokų vorai. Tas šėlimas – Kaip liga, Kai diena Ilga... Ilga...
Pasitaiko, Kad lietus Kartais nuskamba Platus. Nebelieka Ant kalvų Žydro juoko Nei Spalvų. Tik vėjelis Vienas Vienas Išnešios visas Naujienas. Kam – klius, Kam – ne klius - Išbarstys po Takelius.
Nulynojus, Viskas mainos. Šen – atodūsiai, Ten – dainos. Niekas net Nepatikės, - Kiek to Džiaugsmo Nutekės.
Pasiliks - Prisiminimai Iš vaikystės Didelės, Nes visi Lyg kokie Mimai Juos Ir Saugos Ir Lelės.