Išlikusi tau
Stovėjo Ji ant slenksčio nebūties, Ją graužė, draskė, o Jinai kovojo. Iš kovos lauko išžengė Ji kupina vilties, Ir iškovotą laisvę ramia širdim tau dovanojo.
Dabar tu Ją laikai Kaip spindintį rasos lašelį. Suspauski delnuose tvirtai Ir saugoki nuo vėjo tą mėlyną pūkelį.
Bet negi tau Jos nebereikia? Po tiek kančių paminsi tai, kas liko, Nusuksi žvilgsnį su Jos ašara graudžia, Užspausi širdyje Jos šauksmą tykų?
Paleistum pavėjui tą mėlyną paukštelį? Nutildytum troškimą žemės taip kruvinai brangios? Bet ką sakytum vėjui plaukus tau kedenant, Kai jis paklaus, kur dingo meilė Lietuvos..?
Savo eilėraščius galite siųsti adresu news@lrytas.lt. Taip pat galite pridėti nuotraukų ir piešinių laisvės tema.