Ant Šešupės kranto
Ji ant kranto Šešupės sėdėjo Ir gėrėjosi upės tėkme, Pilnos žavesio jos akutės Ašarojo lyg sniego rasa.
Tu išeisi daugiau nebegrįši, Tu išeisi lemtingais keliais, O aš liksiu gyvent čia prie upės Mano ilgesį vėjas nuneš.
Išauginsiu aš sūnų galiūną Ir įdiegsiu jam skausmą širdy. Tik be galo sunku kartais būna, Kad išskyrė mus su tavim...
Nuskinsiu lašą lietaus
(daina: dedikuojama Antanui Kraujeliui – paskutiniam Aukštaitijos – ir Lietuvos - partizanui)
Nuskinsiu lašą lietaus Iš aukšto beribio dangaus, Atnešiu tau lauko gėlių Ant kapo kurio neturiu. Atnešiu tau pievų žiedų Ant kapo, kurio nerandu...
Bet laikas nieko nelauks, Su burėm nakty išplauks, Ūke tarp šaltųjų žvaigždžių Klaidžios aidas mūsų dainų.
Palietusi kryžių kraujuota ranka Šaukiasi keršto nukauta auka, Žvelgia į naktį akių duburiai Daugeliui buvę matyti veidai.
Nuskinki lašą lietaus Iš aukšto beribio dangaus, Atneški man lauko gėlių Ant kapo, kurio nerandu, Atneški man pievų žiedų Ant kapo, kurio neturiu...