Lietuva
Tu buvai kažkada atiduota, Tyliai naštą nešei ant pečių. Mano brolių ir sesių išduota, Pažymėta šventųjų krauju.
Paslėpta Tu tarp rymančių karklų, Tarp beribių dangaus vandenų. Nors kentėčiau dėl Tavęs iš alkio, Bet tėvynės palikt negaliu.
Slogų vakarą, leisis kai saulė, Atsisėsiu po beržo medžiu. Mes lietuviai, vieni šiam pasaulį, Nepalikime žemių tuščių!
Lietuvai
Kai gimiau, dar tavęs neturėjau, Tavyje būdama tiktai krislu degiau. Mano plaukus draikydavo vėjas, O aš pienių vainikais žaidžiau.
Paūgėjus priėjau prie žilvičio, Tavo vardą tarp lūpų tariau. Man širdis suspurdėjo iš džiaugsmo, Kad tave pagaliau pajutau.
Pajutau saulės šypsnį ant skruosto, Rugio kvapą delnuose laikiau. Prisiglaudus prie beržo kamieno, “Lietuva” – aš jame išraižiau.
Autorė yra Garliavos vidurinės mokyklos 10b klasės moksleivė.
Savo eilėraščius galite siųsti adresu news@lrytas.lt. Taip pat galite pridėti nuotraukų ir piešinių laisvės tema.