Nepriklausomybės metų skurdžiai Išslydę už gyvenimo ribos Likimas jums žiaurus, vis murkdo Ir žemina be paliovos.
Maži vaikai, prakutę paauglėliai Jau murkdomi į nebūtį gilyn. Jauna dvasia, nors stiepiasi į gėrį, Vis laužoma nepriteklių ugnim.
Turtuoliai, vargšams prarają sukūrę, Nejau jums nedreba iš gailesčio širdis. Ar randat jūs ramybę šiltam guoly, Kai vargšams stingdo sąnarius naktis.
Kai vaikas blizgančiom išalkusiom akelėm, Pamatęs kvapnią bandą seilę tik nuris. Kai elgetos prie vartų vaikšto keliais Ir laukia skambanti moneta gal nukris.
Savo eilėraščius galite siųsti adresu news@lrytas.lt. Taip pat galite pridėti nuotraukų ir piešinių laisvės tema.