Nauja lemtis
Kažkas pravėrė langą, Ir papūtė šiaurys. Kažkas tada pasakė: „Išeik ir nebegrįžk!“
Tu pasiimki viską Ir neškis su savim. Man tik paliki laiką; Kuris nebesugrįš.
Kiekvienas tavo žodis - Tai ašara karti. Riedėjo man per veidą, Kai tu buvai toli.
Taip keičiasi likimai, Jausmai ir nebūtis. O už praverto lango Ir vėl nauja lemtis...
Lietuvai
Lietuva – gimtoji žemė, Tarsi motina mana. Čia mes gimėm ir užaugom, Šitas žodis kaip malda.
Nuostabiai gamta žaliuoja, Ošia girioj ąžuolai. Daug čia upių ir kalnelių, Tyvuliuoja ežerai.
Čia kiekvienas randam vietą Po kelionių ar vargų. Lietuva – brangi Tėvynė – Laukia grįžtančių vaikų.
Kelias šis man
Vėjo gūsio triukšme, Lauko pienės pūke, Tam gaiviam dvelkime Aš paskęstu laike.
Noris bėgt nuo savęs Ir pamiršt, kas esu, Noris viską palikt, Bet ne savo vardu.
Aš vis ieškau kaltų Ir vis klausiu – kodėl? Bet juk kelias šis man – Tad aš eisiu juo vėl.