Vienas žodis - Lietuva
Vienas žodis - Lietuva, Lūpose skambėjo, Prie to žodžio dar – laisva, Širdyse pridėjom.
Kraujas liejos, kaip vanduo, Bet juk už Tėvynę, Kas daugiau pasiaukos, Jei ne tu vaikine?
Ir dabar tenai, aukštai, Žiūri sau laimingas, Kad neveltui tu žuvai, Dėl tautos garbingos.
O mes verkiam ir dejuojam, Niekinam ką turim, Sakom: „Ne dėl to kovojom, Mes ne tai sukūrėm!“
Bet supraskit, kad Tėvynė, Tai ne turtų kalnas, Juk ne juos tada taip gynėm - Gynėm savo kalbą!
Gynėm teisę būt lietuviu, Ir laisvai kalbėti, Gynėm papročius Senųjų, Laisvę jais tikėti!
Tai kodėl dabar pamiršom, Už ką taip kovojom? Širdis savo užsikimšom Ir ranka numojom.
Kas gi kitas kurs Gimtinei Ateitį šviesiausią, Jei ne tu - tai vėl kaimynas, Pasiglemš Brangiausią...
