Sniegenų naktys
Vėl sninga tyliai, Vėl šąla sutemuos keliai, Vėl kažkas nemiega šiąnakt Ir nebeužmings jau niekada daugiau.... Jau veža mano sielą, Gyvulių vagonais naktyje... Mes kaip sniegenos ant ledo Ant sniego sušalę laukiame kažko... Kažko nakty, Kažko, kas vagonuose išvyksta, Kažko tarp mūsų laukiam...
Pro plyšį skverbiasi naktis Ir šaltis į vagoną brenda. Veža mus į juodą karą, Į mirtį veža naktyje... Aš nepamiršiu sniegenų lede, Nepamiršiu išsigandusių veidų, Vaikų, kurie šiandien dar nevalgė Ir nesumerkė bluosto su tėvais... Nepamiršiu kraujo ir mirties akių Į mėnulio nušviestus laukus... Girdžiu šauksmus, Jaučiu kvėpavimą Ir ašaras delnais liečiu...
Mūsų sielas išveža į tolius, Su gyvuliais veža mūsų skausmą. Sniegenų pėdsakai pasimetę lieka Ant stogų vagonų glaisto. Aš daužau duris, Bet nieks manęs negirdi. Tolsta mūsų sielos sniegenų nakty, Kūnai lieka po maldos šalti...