Pagaliau laisvi
Niekas savo žemėj nenori būti vergas, Nenori priklausyti ir būti kitų tarnas. Trokštame teisybės ir laisvės savo šaliai Kaip trokšta paukštis skrydžio rudeniui atšalus.
Didžiuokimės, kad visi kartu Atgavome, kas buvo brangu. Nepeikime senų laikų, Išmokome varge gyventi, Dalintis ir gražiom viltim rusenti.
Mus vertė paminti savo garbę, Laikė Lietuvą lyg niekingą vergę. Jeigu sielos veidrodžiai atspindėtų, Anais laikais drąsumu žėrėtų…
Dvidešimtmetis tetilpo į akimirką trumpą- Kova už laisvę baigės, valstybės kūrimas užtrunka. Ir regis dar vyko vakar visą tai, Širdis verkia, bet siela rami; Tragedija baigės pasiaukojusiųjų mirtimi. Atkūrę Nepriklausomybę gyvename laisvi.
Autorė yra Kauno “Žiburio” vidurinės mokyklos moksleivė.
Savo eilėraščius galite siųsti adresu news@lrytas.lt. Taip pat galite pridėti nuotraukų ir piešinių laisvės tema.