Šią savaitę pasibaigusi Briuselio knygų mugė privertė tradicinės knygos mylėtojus susimąstyti apie knygos ateitį. Mat jos tema – grėsmingai didėjantis skaitmeninių leidinių populiarėjimas.
Toks renginys Briuselyje vyksta vieną kartą į metus ir paprastai pritraukia daugybę žmonių. Šių metų mugė - jubiliejinė, nes švenčiama jos keturiasdešimties metų sukaktis. Mugė vyko buvusio fabriko pastate elegantiškai įrengtame “Tour and Taxis” paviljone centrinėje Briuselio dalyje ir pritraukė beveik 80 tūkst. lankytojų.
Kaip įprasta Belgijoje, knygos mylėtojų šventė taip pat padalinta į dvi stovyklas – Briuselio mugėje pristatomi leidiniai prancūzų kalba, o leidėjai olandų kalba susiburia vėlyvą rudenį Antverpeno mieste – flamandiškos Belgijos dalies sostinėje.
Nepaisant skilimo, Briuselio renginys nestokoja populiarumo - tai trečia didžiausia prancūziškų knygų mugė pasaulyje. Ji nusileidžia tik Paryžiaus “Salon du Livre”, kur paprastai apsilanko daugiau nei 200 tūkst. knygos mylėtojų ir Montrealio knygų mugei Kanadoje, kuri pritraukia maždaug 120 tūkst. lankytojų.
Šiais metais Briuselio mugėje taip pat susibūrė maždaug 1400 leidėjų ir per 1000 autorių. Reikia nepamiršti, kad čia atstovaujama ir Afrikos pracūzakalbių regionų - buvusių Belgijos kolonijų – literatūra.
Taigi nors savo apimtimi Briuselio renginys tikrai neprilygsta Frankfurto knygų mugei, Vilniaus knygų mugę jis gerokai pralenkia.
Pavojaus varpai
Šiais metais pasirinkta kiek neįprasta jubiliejiniam renginiu tema – itin spartus skaitmeninės leidybos plitimas ir neaiški tradicinės knygos ateitis.
Šį motyvą sustiprino centriniame mugės paviljone “L@b” (laboratorijoje) demonstruotos naujausios technologijos – “Kindle” ir “Ipad” elektroninių knygų pavyzdžiai.
Būtent šiame paviljone vyko karščiausios diskusijos - jų dalyviai aistringai aptarinėjo, kokį poveikį šios technologijos turės tradicinių knygų leidybai. Nors kol kas ji Belgijoje klesti, naujos tendencijos daugelį verčia rimtai susimąstyti.
Pasak vieno iš mugės rengėjų, “nors mes dar neįžengėme į skaitmeninių knygų erą, leidėjai apie tai jau galvoja ir tam rimtai rengiasi”.
Rašytojo darbas – nieko nepaprasto
Kitas mugėje vyravęs motyvas – rašytojo darbo ir apskritai kūrybinio proceso demistifikavimas. Laikas pamiršti mitus, kad rašytojas turi dienų dienas laukti įkvėpimo ir tik tada atsiribojęs nuo pasaulio panirti į kūrybos procesą - tai mugės metu pasišovė įrodyti belgų rašytojas Nicolas Ancionas.
Jis nusprendė skaitytojams viešai pademonstruoti rašytojo kūrybos procesą ir per dvidešimt keturias valandas parašyti detektyvinį romaną. Romano gimimą didžiuliame kompiuterio ekrane galėjo stebėti visi mugės lankytojai, o grįžę namo toliau sekti siužeto intrigas per “Facebook” ar “Twitter” tinklapius.
Besidomintys projekto rezultatais gali apsilankyti tinklapyje www.flb.be ir rasti visą romano tekstą.
Trūko gyvumo
Nors apimtimi ir didesnė už vilnietišką renginį, Briuselio knygų mugė stokojo programos įvairovės ir apskritai lietuviškai mugei būdingo linksmo šurmulio.
Lankytojai čia būtų veltui tikėjęsi koncertų, poezijos spektaklių ar gyvų meninių instaliacijų, jau nekalbant apie įvairesnius užkandžius ar taurelę stipresnio gėrimo. Pasak kai kurių mugės kritikų, Briuselio renginys tapo perdėm komerciniu leidėjų ir pirkėjų susibūrimu, kur vis mažiau juntamas gyvas kūrėjų indėlis – dauguma rašytojų ateina į mugę tik palikti savo autografus ir tuoj pat sprunka namo.
Kartais perdėm “knyginę” mugės atmosferą pagyvino renginiai vaikams (jų buvo apie 300) ir komiksų knygų pristatymai. Juk Briuselis – garsiojo Tintino nuotykių autoriaus Georges Prospero Remi gimtinė (mieste yra didelis Tintinui skirtas muziejus) ir, daugelio manymu, apskritai pasaulio komiksų sostinė.
Spalvingi komiksų knygų viršeliai ir aplink jas šurmuliuojantys vaikai pagyvino mugės atmosferą ir padėjo lankytojams pamiršti diskusijose girdėtas pranašystes apie liūdnoką tradicinės knygos ateitį.