Lyriką, groteską ar dramą 47 metų aktorius vaidina be jokio grimo, bet kita siela įsėlina į pažįstamą siluetą.
Prieš savaitę – skyrybų žaizdos, šį savaitgalį – kunigo dvejonės, mėnesio pabaigoje – Johanno Wolfgango Goethe ir Williamo Shakespeare'o personažai. Apie visa tai pasišnekėjome su P.Budriu.
- Mačiau jus su Viktorija Kuodyte vaidinančius Marguerite Duras „Muzika 2“ – ir per premjerą mažytėje salėje, kurioje telpa gal 10 žiūrovų, ir šiemet didesnėje, kurioje jūsų personažų skyrybų dramą stebėjo maždaug 100 žmonių.
Mažoje erdvėje buvo nejauku, nes nesinori būti matomam, kai žiūri į kitą tokiu intymiu momentu. Girdėjote panašių įspūdžių?
- Suprantu, žiūrovui reikia atstumo, nes jis nenori būti įveltas į bėdą.
Dabar, kai vaidiname „Muziką 2“ didesnėje erdvėje, galbūt žiūrovas nebesijaučia dalyvis, bet jis gali poros santykius matyti tarsi iš šalies.
Jono Jurašo režisuota „Dvejonė“ – irgi kamerinis spektaklis. Pradėjome vaidinti vienuolyno celėje – Dailės akademijos Skulptūros katedros patalpose.
Vėliau – vis kitur. Kiekvieną kartą prieš vaidinimą kitokioje salėje apima stresas, tiesiog pragaras: ar bus gerai girdima, ar matoma. Po to pamatome, kad visai gal ir neblogai.
- Jūs Eimunto Nekrošiaus „Fauste“ gavote vaidinti ir patį Dievą, ir įkyruolį Vagnerį, žūtbūt siekiantį išsimokslinimo.
Vagneris – dar vienas atgrasus tipas bjaurybių galerijoje, jūsų sukurtoje E.Nekrošiaus spektakliuose, pradedant „Nosimi“. O Dievas?
- Į Dievą irgi įvairiai žiūrima, nes kas gi kitas, jei ne Dievas įkišo žmogų į šitą gyvenimą, kuriame turi kentėti? Bet E.Nekrošiaus „Fausto“ Dievas – kaip tas asilas, kuris mala grūdus. Mala ir mala, daro savo darbą.
O Vagneris – amžinas studentas, kuris labai nori autoritetų. Kartais su Vladu Bagdonu labai pasilinksmindavome per repeticijas. Pavyzdžiui, kai Vagneris su Faustu filosofuoja.
- Tol filosofuoja, kol Faustas užsnūsta Vagneriui ant peties. Kaip atradote tą juokingą postringavimo judesį: abu sutartinai žingsniuojate, kiekvienas ištiesta ranka, kurios pirštas glebiai rodo žemyn?
- Režisieriaus pasiūlymas! Yra toks paveikslas, kuriame vaizduojami Platonas ir Aristotelis Atėnų mokyklos tarpduryje. Vieno ranka pakeltu pirštu, kitas irgi atkišęs ranką – aiškinasi.
Tarkime, Faustas ir jo mokinys Vagneris vaikšto gatvėmis ir gvildena rimtus mokslus. Pasižiūrėjus iš šono – karikatūros. Abu juokingi savo įsivaizdavimu, kad jie ką nors svarbaus mąsto, daro.
Nuo vaikystės mačiau knygą „Faustas“ mūsų namų lentynoje. Bijojau atsiversti ir neliesdavau, nes žinojau, kad ten apie velnią parašyta. Paskui mokykloje teko skaityti. Neįveikiau.
- E.Nekrošiaus „Hamlete“ jūsų Polonijus – visiškas šliužas, bet jūsų plastika ir vaidinimo azartas patį vaidmenį paverčia pasigėrėtinu.
Jaučiate malonumą įeidamas į sceną kaip Polonijus?
- Jaučiu. Dabar jaučiu. 13 metų mes vaidiname „Hamletą“, viskas keičiasi.
Ir netekčių jau yra – Vladimiras Jefremovas. Vasarą Izraelyje paskutinį kartą su juo vaidinome. Jis tiek linksmų istorijų mums yra pripasakojęs.
Jis daug savęs davė mūsų grupei, papildė mus.
Meksikoje rudenį vaidinome jau be jo. O Meksikos teatruose abipus scenos yra altorėliai.
Kęstutis Jakštas žvakę V.Jefremovui uždegė prieš spektaklį.
- Jūsų gyvenime buvo ir monospektaklių periodas. Ar netraukia prie to grįžti?
- Monospektakliai netraukia, bet domina temos. Pavyzdžiui, Gaono gyvenimas Vilniuje. Koks žmogus vaikščiojo tomis pačiomis gatvėmis!
Ieškodamas medžiagos apie Gaoną radau posakį, kurį kadaise kartodavo žydai: „Jeigu nori uždarbio – važiuok į Lodzę, jeigu nori išminties – važiuok į Vilnių, vaikščiok Vilniaus gatvėmis, kvėpuok Vilniaus oru“.
Man, kaip vilniečiui, tai labai pakelia dvasią.
Ypač kai grįžtu iš gastrolių, būnu pavargęs ar tingus, visada žinau – jeigu noriu išminties, galiu atsidaryti duris, eiti Vilniaus gatvėmis ir kvėpuoti Vilniaus oru.
Aktorius vilksis ir kunigo sutaną
* P.Budrys – iš pirmojo J.Vaitkaus mokinių kurso, kurį baigė V.Kelmelytė, I.Dapkūnaitė, S.Balandis, A.Sakalauskas, kiti.
* M.Duras pjesėje „Muzika 2“ P.Budrys ir V.Kuodytė vaidina porą, kuri susitinka atlikti skyrybų formalumų ir nebegali išsiskirti.
* Šį penktadienį P.Budrys vilksis kunigo sutaną – „Menų spaustuvėje“ vyks J.Jurašo spektaklis „Dvejonė“ pagal JAV dramaturgo J.P.Shanley pjesę. Už šį spektaklį režisierius apdovanotas Nacionaline premija. „Dvejonė“ ir „Muzika 2“ priklauso „A.Liugos produkcijai“.
* Kovo 30 d. E.Nekrošiaus režisuotame „Fauste“ P.Budrys pradės vaidinimą kaip sunkiai dirbantis Dievas ir tęs kaip amžinas studentas Vagneris.
* Kovo 31 d. V.Kuodytė vėl atsidurs P.Budrio glėbyje, tačiau jau kaip duktė – tryliktus metus jie vaidina Ofeliją ir Polonijų E.Nekrošiaus „Hamlete“.