Saulutė
Saulutė šviečia iš aukštybių,
mums neša džiaugsmą ir vilties.
Žmogau, nešk meilę ir ramybę
tavo gyvenimas nušvis.
Išsisklaidys dienos ūkanotos
pamils mus Dievas ir atleis.
Mūsų dienas ūkanotas
nušvies mums saulės spinduliais.
Pamirškim kerštą, ir žiaurumą
pamils mus Dievas, ir atleis.
Mūsų kelią ūkanotą
nušvies mums saulės spinduliais.
Džiaugsis padangė ir žvaigždynai,
Marija džiaugsis iš dangaus,
Kad mūsų širdyse atbunda
gerumas, meilė išvargusio žmogaus,
Pakilkim žmonės iš tamsybių
Nušvieskim Lietuvos kelius.
Pažvelgs Marija iš Aukštybių
Ir mūsų skausmą numalšins.
Nušvis Mūs Žemė Lietuvėlė
Džiaugsis Marija iš Dangaus
Kad mūsų brangi Lietuvėlė
Keliasi iš purvo, keršto ir klastos.
Ir suspindės Marijos Žemė
Ir suklestės, ramybė ir taika.
Pamils Mus Dievas iš Aukštybių
ir suklestės Mūs Lietuva.
Ir suklestės Mūs Lietuvėlė,
Miškai ir pievos sužaliuos,
Ir atskris mūs gegutėlė,
linksmąsias dainas užkūkuos.
Tu užkukuok raiba gegute,
Užmirštas giesmes ir dainas.
Kad mūsų Lietuva prabustų,
Iš keršto, ašarų srovės.
Autorė yra 75 metų tremtinė iš Varėnos.