„Bruknelės“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) – jau šį savaitgalį. Lietuviška opera vaikams šio teatro scenoje nebuvo statyta ketvirtį amžiaus.
J.Tamulionio operos nuo rudens nekantriai laukia Lietuvos jaunimas. LNOBT paskelbus piešinių konkursą „Pasitikime „Bruknelę“!“, teatro Raudonoji fojė buvo tiesiog užklota spalvingomis Martyno Vainilaičio poemos apie mergelę Bruknelę ir nykštuką Dzingutį vizijomis.
Šis mitologinis kūrinys įkvėpė J.Tamulionį parašyti operą, o šalies miestų ir miestelių jaunimą nuo 3 iki 18 metų – sukurti beveik pusantro tūkstančio piešinių.
„Bruknelė“ – populiari ir reikalinga“, – džiaugėsi artėjančios premjeros režisierius Gytis Padegimas, debiutuosiantis šiuo spektakliu operos scenoje.
Kartu su juo muzikinę pasaką įkūnys dirigentas Robertas Šervenikas, dailininkai Birutė Ukrinaitė ir Simonas Glinskis, choreografė Agnija Šeiko, Česlovo Radžiūno vadovaujamas LNOBT choras, būrys solistų, šokėjų ir mimanso artistų.
Kad parodytų didžiojoje scenoje savo naująjį kūrinį, 61 metų J.Tamulionis konkurse įveikė net dvylika konkurentų.
- Ar jums nesunku įsijausti į vaikų pasaulį? – paklausiau J.Tamulionio.
- Vaikų pasaulis man niekada nebuvo svetimas. Juk nėra blogai, jei iki pat senatvės širdyje esi šiek tiek vaikiškas?
Esu parašęs vaikams apie šimtą kūrinių – ne tik įvairių dainelių ansambliams, chorams, bet ir didelių ciklų. Du solidūs mano choriniai ciklai vaikams buvo premijuoti tarptautiniame konkurse Kanarų salose.
Seniai pamąstydavau ir apie operą, nes muzikinių spektaklių vaikams labai trūksta. O rašyti jiems nėra lengva. Patenki lyg į spąstus: negali nusipiginti atkišdamas vaikams bet ką ir negali jiems rašyti kaip suaugusiesiems.
„Bruknelėje“ yra ir solidžių muzikinių scenų, orkestrinių epizodų. Libreto autorė Milda Brėdikytė mane patikino, kad nedaryčiau nuolaidų, kad vaikai nėra kvaileliai, kaip mums kartais atrodo. M.Brėdikytė tai žino iš savo patirties, nes daug metų dirba pedagoge Suomijoje.
- „Bruknelė“ – pirma jūsų opera?
- Antra: pirma ir kartu paskutinė. Juokauju. Taip sakoma apie šiuolaikinius lietuvių kūrinius, kurie dažniausiai nuskamba pirmą ir paskutinį kartą.
Aš nuo studijų buvau įsitikinęs, kad rašyti operą yra savižudybė. Kompozitoriui tai didžiausias ir sudėtingiausias žanras.
Be to, operos autorius tėra vienas iš būrio, nuo kurio priklauso kūrybos rezultatas.
Mes su „Bruknelės“ režisieriumi, dailininke ir kitais kūrėjais glaudžiai bendravome ne vieną mėnesį. Nedaug trūko, kad įsikurčiau teatre su miegmaišiu: repetuodavome kasdien po kelis kartus.
Ši opera techniškai yra labai sudėtinga, todėl kartais vien dėl scenos triukų man reikėdavo skubiai prikurti kai kuriems epizodams muzikos.
- Kodėl pasirinkote M.Vainilaičio mitologinę pasaką?
- Turėjau šį kūrinį savo namų bibliotekoje. Man labai patinka gaivi jo kalba. Čia tiek gražių žodelių ir posakių!
Autentiškas poemos tekstas skambės ir spektaklyje, tik kiek patrumpintas. Mano principas – kuo mažiau nutolti nuo literatūros kūrinio.
Pelnė daug prizų
* J.Tamulionis (g. 1949) – Lietuvos muzikos akademijos docentas ir ypač produktyvus kompozitorius. Jo darbų sąraše yra per 260 kūrinių, tarp jų daugiausia – gitarai, akordeonui ir chorui.
* Kompozitoriaus kūriniai konkursuose yra pelnę daugiau kaip 40 apdovanojimų. Tai – du Šveicarijos chorų asociacijos prizai, specialusis žiuri prizas Italijoje, pirmosios premijos Gran Kanarijos Las Palmaso (Ispanija) chorinių kūrinių konkurse, daugybė S.Šimkaus konkurso premijų, apie dvidešimt prizų už kūrinius vaikams.