Skirtingai nuo savivaldybių vertinimo tarybų, vertinančių tik savo teritorijoje esančius objektus, abi KPD vertinimo tarybos vertins visos Lietuvos teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus.
Tikimasi, kad dar vienos KPD vertinimo tarybos sukūrimas prisidės prie operatyvesnio Kultūros vertybių registre esančių objektų vertingųjų savybių patikslinimo arba naujos informacijos pateikimo.
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboms įstatymas suteikia didelius įgaliojimus: tik vertinimo tarybos gali nustatyti nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, vertingąsias savybes, apibrėžti teritorijų ribas bei spręsti dėl teisinės apsaugos reikalingumo, t. y., įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir tikslinti jame jau esančių kultūros paveldo objektų duomenis.
Primenama, kad tik po vertinimo tarybos sprendimo priėmimo objektą galima įtraukti į Kultūros vertybių registrą ar patikslinti jau esančių objektų vertingąsias savybes.
Šiuo metu šalyje yra sudarytos 23 vertinimo tarybos, tačiau realiai veikiančių - tik devynios: viena - KPD, kitos aštuonios - savivaldybių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus ir Palangos miestų bei Klaipėdos ir Jurbarko rajonų).
Departamento teigimu, tiek pirmoji, tiek antroji KPD vertinimo tarybos, atsižvelgdamos į Valstybės kontrolės rekomendacijas, prioritetą teiks kultūros paveldo objektų vertingųjų savybių (saugotinų elementų) tikslinimui, o ne naujų objektų įtraukimui į Kultūros vertybių registrą, darant išimtį svarbiems ir reikšmingiems objektams.
Antroji KPD vertinimo taryba bus sudaryta iš 7 narių, kurie yra atestuoti archeologinio, mitologinio, architektūrinio, urbanistinio, istorinio bei dailės nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai, turintys ekspertizės specialisto kvalifikacinę kategoriją bei esantys atitinkamos srities mokslininkai.