Kritikai gyvai reagavo ir gyrė lietuvį. Netrukus E.Montvidas, iš pradžių pakeitęs susirgusį dainininką, į ANO sugrįžo dar dviem spektakliams (kovo 16 ir 23 d.), galutinai pakerėdamas reiklią operos teatro publiką ir užbaigdamas šios operos rodymo sezoną.
Pilnutėlė ANO salė įdėmiai klausėsi operos administracijos pranešimo apie pokyčius dainininkų sudėtyje ir kikeno išgirdę, kad apsirgusį dainininką pakeis E.Montvidas, grąžindamas dalį specialiai šiam pastatymui į anglų kalbą versto ir pritaikyto libreto atgal į italų kalbą.
Jonathano Millerio pastatymas perkėlė XIX a. operos veiksmą į 1950-ųjų Ameriką (operos pastatymas priklauso „New York City Opera“), iš naujo verčiant libreto tekstą į anglų k. ir atskleidžiant jame slypinčias šiuolaikines realijas, veiksmą perkeliant į tipišką amerikietišką užkandinę, bei sumaniai ir juokingai apžaidžiant amerikietiškosios kultūros ikonas (Adina kaip Marilyn Monroe, Dr. Dulcamara kaip Elvis Presley, melancholiškas kaubojus Nemorino ir pan.).
Konteksto perkeitimas ir atnaujintas libreto vertimas suveikė švelniai ironiškai, o nevalingai atsiradęs anglų ir italų kalbų mišinys bei žaidimas abiem kalbomis puikiai atskleidė šiandien mus supančią kalbų maišalynę. Pastatymui keliakalbiai ansambliai suteikė dar daugiau aktualumo ir atpažįstamumo. Publika iš susižavėjimo trypė kojomis.
E.Montvido Nemorinas buvo jausmingas ir itin išraiškingas, vaidyba sąmoningai kampuota su gera ironijos doze, ansambliai itin muzikalūs ir išbaigti, o garsioji Nemorino arija „Una furtiva lacrima“ – aukščiausios atlikimo kokybės. Atrodė, kad Montvido muzikalumas pasitarnavo ir italų kalbai, šalia kurios anglų k. skambėjo šiurkštokai.
Šiuo vaidmeniu E.Montvidas dar sykį įrodė, kad jau yra visiškai pasirengęs vaidmenims pagrindinėse scenose. Ir netrukus į jas sugrįš – kitų metų pavasarį dainininkas grįžta į Škotijos nacionalinę operą Hercogo vaidmeniui Verdi operoje „Rigoletas“, o 2013 metų kalendoriuje jau yra įrašyta pagrindinė Jungtinės Karalystės operos scena – Karališkoji opera.
Įtakingo muzikos kritiko Normano Lebrechto tinklaraštyje, o vėliau ir „The Guardian“ prasidėjo diskusija apie tai, ar nevertėtų keisti Anglų nacionalinės operos tradicijos dainuoti tik anglų kalba. Šių diskusijų priežastis – lietuvių tenoras E.Montvidas, Donizetti operoje „Meilės eliksyras“ praėjusią savaitę pakeitęs susirgusį pagrindinio vaidmens Nemorino atlikėją, per vieną repeticiją lengvai „įvažiavęs“ į jam visiškai naują pastatymą ir šalia angliškai dainuojančių kolegų operą atlikęs italų kalba.
Pasak žymaus kritiko, ši kalbų maišalynė visiškai netrukdė ir priminė tą „lingvistinę košę, su kuria susiduri kiekvieną dieną viršutiniame Londono autobuso aukšte“. Galbūt Anglų nacionalinei operai tai galėtų tapti įpročiu, priduria „The Guardian“ menų korespondentė Charlotte Higgins.