Parodoje „Situacija“, surengtoje sostinės galerijoje „Meno niša“, Vilniaus dailės akademijos magistrantai narplioja ir našlaičių temą.
Jie patys nuo antros klasės augo Alytaus vaikų namuose – tad puikiai žino, kaip dažnai vaikų namų auklėtiniai stengiasi nuslėpti šį savo biografijos faktą.
Juk visuomenėje tvirtai įsišaknijusi nuostata, kad iš vaikų namų išėjęs žmogus – potencialus nusikaltėlis.
Tačiau ar žmogus gali pats pasirinkti likimą? Ar jis kaltas, kad yra našlaitis ar alkoholikų sūnus? Ar vaikų namų auklėtojai, mokytojai gali padėti tokiems vaikams atrasti savą kelią?
Sriubą virė būdami penkerių
25 metų dvyniai parodoje pristatomais darbais nesistengia nei moralizuoti, nei ko nors smerkti. Jiems labiau rūpi jausmai, šeimos ryšių sutvirtėjimas (tarp brolių) ar nutrūkimas (tarp tėvų ir vaikų).
Vienas kūrinys pavadintas „Našlaičiai“. Jame – dvi dėžutės vaistų: nuo gripo ir gerklės skausmo. Ant didesnės – dvi brolių figūros, ant mažesnės – motinos.
Dvynių motina – irgi našlaitė. Brolių Gataveckų sumanymas – sukurti valstybės globos metaforą. Juk vaistai teikia pagalbą, tačiau ant jų dėžutės įstrižai nutapytos figūros – tarsi suluošintos, įkalintos dėžutės erdvėje.
„Skirtingos vaistų dėžutės – nuoroda į skirtingus gyvenimus. Juk jau seniai negyvename po tuo pačiu stogu“, – sakė R.Gataveckas.
Paklausti, ar sunku buvo antrokams apsiprasti vaikų namuose, dvyniai vienas per kitą vardijo, kad ten niekuomet nebuvo alkani, turėjo visas sąlygas sportuoti, mokytis. Tuo tarpu namie tėvai kartais girtuokliaudavo net porą savaičių.
Vaikams tekdavo patiems prasimanyti pinigų, nusipirkti maisto. Jie prisimena, kad pirmąkart sriubos išsivirė būdami vos penkerių. Ištisą naktį mirkė neskaldytus žirnius, o iš ryto juos virė. Skonis buvo ne visai toks, kokio tikėjosi, mat nežinojo, kad reikia įdėti druskos.
„Teigiamai vertiname vaikų namus, nes nežinome, kas galėjo mums nutikti, jei nebūtume į juos patekę. Džiaugiamės, kad mūsų gyvenimas klostosi sėkmingai“, – kalbėjo A.Gataveckas.
Rodė ir akrobatinius triukus
Tačiau parodos darbai prabyla ir apie kitus dalykus. Protu dar galima suvokti, kad vaikų namai dvyniams buvo išsigelbėjimas, bet jausmai byloja ką kita.
Kaip galėjo tėvas pasiryžti atiduoti vaikus į globos namus? „Jis – šeimos galva, jo žodis buvo lemiamas“, – komentuodamas būsimosios instaliacijos Alytuje sumanymą nuoskaudos neslėpė A.Gataveckas.
Parodoje rodomi trys portretai visu ūgiu – broliai ir jų tėvas. Šių akademiškai tiksliai nupieštų natūralaus dydžio atvaizdų kopijos birželį turėtų atsirasti ant trijų Alytaus autobusų stoties rajono pastatų kampų.
Mat kaip tik čia vaikystėje dvyniai valkataudavo. „Iš pradžių tiesiog prašydavau paskolinti pinigų, kol kartą policininkas paklausė, kada ruošiuosi juos grąžinti“, – prisiminė R.Gataveckas.
„Ne tik prašinėdavome, bet jau ir tada rodydavome įvairiausius akrobatinius triukus“, – brolį papildė A.Gataveckas.
„Savo ir tėvo figūras komponuosime netradiciškai – ant skirtingų plokštumų, sueinančių į vieną kampą. Mūsų ir tėvo figūras skirs briauna (riba).
Kampas – tai ir savotiškas grėsmės, netikrumo, baimės ženklas. Juk niekada nežinai, kas slypi už kampo. Figūros lyg ir visai arti, bet nemato viena kitos, žvelgia į skirtingas puses“, – savo sumanymą stengėsi kuo tiksliau apibūdinti menininkai.
Piešimas – tai bendravimas
„Gyvenime mes nuolatos konkuruojame. Jeigu vienas žengia žingsnį į priekį, tai kitas būtinai pasiveja. Ir viskas prasideda iš pradžių. Tai būna ir šokant breiką, ir kuriant meną, ir visur kitur“, – pasakojo A.Gataveckas.
Ypač tai pajuto piešdami tėvo portretą iš nuotraukos, kai kiekvienam norėjosi savo dalį padaryti kuo geriau. „Tėvas moka visą namą pastatyti – nuo pamatų iki stogo. Pasižiūrėkit, kokios rankos. Tai mūrininko rankos“, – komentavo portretą broliai.
Vienas kito portretų piešimą jie pavadino geriausia bendravimo priemone. Įkvėpimui pažadinti dvyniams niekuomet neprireikia nei alkoholio, nei rūkalų.
„Tėvų pamoka buvo tiesiog puiki. Jie ir už mus pagėrė“, – atsiduso R.Gataveckas.
„Tiek nervų yra jau prigadinęs ir taip įgrisęs tas gėrimas, kad imi jo tiesiog nekęsti“, – jam pritarė A.Gataveckas.
* * *
Tapo paveikslus ir šoka breiką
Broliai dvyniai A. ir R.Gataveckai gimė 1985 m. Alytuje. Nuo 1993 m. jie augo Alytaus valstybiniuose vaikų globos namuose. Mokėsi Alytaus dailės mokykloje.
2004 m. broliai įstojo į Vilniaus dailės akademijos freskosmozaikos specialybę. Šiuo metu studijuoja magistrantūroje.
2007 m. projekte „Bitės“ meno erdvės“ kartu su tapytoju Aleksandru Vozbinu A. ir R.Gataveckai sukūrė paveikslą „Miestas ir jo gyventojai“.
Broliai Gataveckai priklauso breiko komandai „Banzai“, su kuria atvirajame Lietuvos turnyre yra laimėję 2-ąją vietą. 2009 m. televizijos projekte „Lietuvos talentai“ ši komanda užėmė 9-ąją vietą.