Jose dalyvaus kalbininkas profesorius Arnoldas Piročkinas,
istorikas dr. Rimantas Miknys, knygos sudarytoja Eglė
Lukėnaitė-Griciuvienė, Jablonskių šeimos palikuonys - Gabrielius
Žemkalnis, Jūratė Landsbergytė, Vytautas V.Landsbergis, Vytautas
Oškinis ir kt.
Konstancija ir Jonas Jablonskiai - tautos atbudimo laikų, XIX
a. pab. - XX a. pr., lietuvybės židinio kurstytojai, prisidėję prie
tautos savasties puoselėjimo. Lietuvių bendrinės kalbos gramatikos
tėvu tituluojamas J. Jablonskis per beveik penkiasdešimt savo
darbingo gyvenimo metų paliko daugybę straipsnių, skirtų kalbos,
rašybos dalykams, veikalus: „Lietuviškos kalbos gramatika“,
„Lietuvių kalbos sintaksė“, „Lietuvių kalbos gramatika“, „Linksniai
ir prielinksniai“. J. Jablonskis - didžiausias bendrinės lietuvių
kalbos tobulintojas, jos pagrindų kūrėjas.
Kilusi iš laisvųjų valstiečių, išsilavinusi Konstancija
Sketerytė, ištekėjusi už tuometinio gimnazijos mokytojo J.
Jablonskio, liko vyro šešėlyje kaip ir dauguma to meto moterų,
aukojusių savo gabumus šeimai. Tačiau ji ne tik buvo namų dvasia ir
siela, bet ir rašė į lietuvišką spaudą, vertė knygeles, perrašinėjo
vyro rankraščius. Jablonskių namai buvo lietuvybės židinys, prie
kurio glaudėsi ne vienas šviesuolis.
„Konstancijos ir Jono Jablonskių šeima“ - tai knyga apie juos
pačius, jų vaikus, gimines, šeimos bičiulius. Tai nėra memuarai,
nors knygoje pateikiamos dukters, vaikaičių ir amžininkų atsiminimų
ištraukos. Knygos pagrindą sudaro laiškai ir nuotraukos -
didžiausia yra epistolinė dalis, kuriai parengti tik trumpi
komentarai ir pastabos, stengiantis nenustelbti pirminių liudijimų
autentiškumo.