Jis ir kiti žiuri nariai - Rusijos aktorė Tatjana Liutajeva, kino žurnalo „Variety“ redaktorius Rytų Europoje Nickas Holdsworthas, prodiuseris Antoine'as Simkine'as ir operatorius, dirbantis su režisieriumi Davidu Cronenbergu, Peteris Suschitzky - iki penktadienio peržiūrės 8 konkursinės programos filmus ir per festivalio uždarymą, balandžio 2 dieną, paskelbs tris prizininkus.
N.Nikitinas, kuriam įvairiuose festivaliuose dažnai tenka vertinti filmus, teigia per metus pažiūrintis daugiau nei tūkstantį filmų. „Kartą suskaičiavau, kiek per metus pamačiau filmų. Skaičius buvo 1142“, - teigia žiuri pirmininkas.
Anot jo, per dieną įmanoma pažiūrėti iki penkių filmų, kad dar juos galėtum aptarti. Nepaisant tokio darbo, N.Nikitinas gali atsipalaiduoti ir žiūrėti filmus tik savo malonumui: „Kai nebegalėsiu, mesiu šį darbą“. Jis juokėsi, kad draugai pavydi, supratę, už ką jis gauna pinigus. „Mes uždirbame pinigų už tai, kas kitiems yra malonumas“, - sako „Kino pavasario“ komisijos pirmininkas.
Anot N.Nikitino, sunkiausia ir yra skirtingiems žmonėms sutarti ir išrinkti vieną filmą. Jis džiaugiasi, kad „Kino pavasaryje“ bus renkamas ne tik geriausias filmas, bet ir suteikiami dar du specialieji prizai. Už ką bus skirti prizai, nuspręs pati komisija.
Galbūt vienas iš prizų bus skirtas geriausia aktoriui. Šiai profesijai komisijoje atstovauja 15 metų Lietuvoje išgyvenusi aktorė, buvusi aktoriaus Olego Ditkovskio žmona Tatjana Liutajeva. „Pirmą kartą esu žiuri narė, anksčiau pati Rusijoje organizuodavau kino festivalį. Ačiū Vidai Ramaškienei, kad mane pakvietė. Lietuvoje jaučiuosi kaip namie“, - puikia lietuvių kalba prabilo aktorė. Pirmadienį susitikusi su Vilniaus meru ji teigė pabrėžusi, kad reikia remti tokius projektus kaip „Kino pavasaris“, ir ne tik finansiškai.
T.Liutajeva teigė vertinsianti ne tik aktorių vaidybą. Vertindama filmus ji ieško meniškumo, tačiau abstrakcijos kine aktorei nusibodusios: „Patinka, kai kūnu nubėga šiurpuliukai ir atpažįstu kažką artima sau - jau išgyventą, perskaitytą. Esu žmogus arčiau žemės, mėgstu realistišką kiną.“
Paklausti apie sėkmingo filmo receptą žiuri nariai vieningai sutarė, kad tokio nėra. „Jeigu būtų toks receptas, būtų kuriami tik sėkmingi filmai“, - juokėsi prodiuseris A.Simkine'as. Anot N.Nikitino būtent tokie sėkmingi filmai pastaruoju metu atsiranda iš vadinamosios Naujosios - Rytų ir Vidurio Europos.
„Venecijos, Kanų, Berlyno kino festivaliuose rusų ir rumunų filmai šiemet buvo sėkmingiausi. Tokių talentų atsiradimą lemia ir istorinės aplinkybės - po 9 dešimtmečio prakalbę kūrėjai turi ką įdomaus papasakoti. Šiaurės ar Pietų Europoje matau daugybę absoliučiai nuobodžių filmų, kurie neturi jokios pamatinės istorijos - tai pasakojimai apie kepykloje ar vaistinėje dirbančių žmonių meilę. O štai slovakų, rumunų filmai pasakoja istorijas, didesnes už gyvenimą. Kaip tik tokių reikia kinui.
Gaila, kad šiuo metu labai mažai lietuviškų filmų, kurie pasakotų istorijas apie gyvenimą po1989-ųjų ir tai darytų intelektualiai“, - sakė N.Nikitinas.
Konkursinėje programoje „Nauja Europa - nauji vardai“ varžosi
lietuvio Igno Miškinio režisuotas filmas „Artimos šviesos“, kroatų
„Juodasis būrys“, lenkų „Lenkų-rusų karas“, turkų „Nuo 10 iki
11“, rumunų „Policija, būdvardis“, vengrų „Prarasti laikai“,
bulgarų „Rytų pjesės“ ir čekų „Užtarėjas“.