„Tarkime, XVIII amžiuje šv.Kazimieras buvo vaizduojamas kaip putlutis, rubuilis, linksmas, praplikęs bajoras, tačiau tai netrukdė žmonėms jį garbinti“, – šyptelėjo menotyrininkė.
Ką tik pasirodžiusios solidžios monografijos „Šventojo Kazimiero atvaizdo istorija XVI-XVIII a.“ autorė įsitikinusi, kad šio šventojo atvaizdų įvairovė – juos kūrusių dailininkų tvirto tikėjimo liudijimas.
Prabangiai išleistoje albumo formato knygoje atskleidžiama, kaip keitėsi šv.Kazimiero atvaizdai, kada šalia šio šventojo imti vaizduoti angelai ar jam būdingi atributai – lelija, rožė, kryžius ar rožinis.
Menotyrininkės Rūtos Janonienės manymu, knyga padės geriau suprasti krikščioniškąjį meną, iššifruoti jo simbolių kalbą.
Knygos autorė S.Maslauskaitė – Bažnytinio paveldo muziejaus, neseniai atidaryto Vilniaus Šv.Mykolo bažnyčioje, direktorė. Ji 1997-2000 metais bažnytinį paveldą studijavo Romos Grigaliaus universitete, o 2006 metais Vilniaus dailės akademijoje apsigynė daktaro disertaciją apie šv.Kazimiero kultą ir ikonografiją.
Ši monografija pirmiausia intriguoja tuo, kad skaitydamas jauti ne vien menotyrininko, bet ir dailininko žvilgsnį. Mat prieš menotyros studijas S.Maslauskaitė dar spėjo baigti tapybą Vilniaus dailės akademijoje ir iki šiol aktyviai tapo.
Anot S.Maslauskaitės, XVIII a. sukurti raudonskruostį šv.Kazimierą galėjo tik labai tikintis žmogus, kuris nesibaimino, ar patiks tas atvaizdas užsakovui.
„Tai buvo nesustabarėjęs požiūris į dailininkui svarbų šventąjį. Jau pamiršti rusai, su kuriais jis anksčiau padėdavo kovoti, nes tuo metu buvo aktualūs mūšiai su turkais“, – kai kurias atvaizdo kitimo priežastis įvardijo knygos autorė.
„Visi Vytauto Didžiojo atvaizdai panašūs – didingi ir rūstūs. O šv.Kazimiero – labai įvairūs. Galima rasti ir graudžių, ir didingų, ir net juokingų paveikslų“, – pabrėžė S.Maslauskaitė.
XVII amžiuje šv.Kazimieras dažniausiai vaizduojamas kaip egzaltuotas jaunuolis – plaikstosi garbanos, krinta žiedlapiai, o jis bėga per pievas garbindamas Dievo Motiną.
O jau XVIII a. neliko jo romantiško blyškumo ir asketiško liesumo. S.Maslauskaitė prisipažino, kad to amžiaus atvaizduose šv.Kazimieras jai dažnai primindavo populiarųjį Gilberto Keitho Chestertono detektyvų personažą – tėvą Brauną.