Lėtai kuriančiam 45 metų menininkui surinkti darbų naujai parodai
nelengva. Be to, viešumos nemėgstantis kūrėjas bevelyja būti
nepastebimas. Parodas jis rengia tik raginamas bičiulių ir artimųjų.
Ir šįkart „Klaipėdos galerijos“ vadovei Violetai Jusionienei teko
ilgokai įkalbinėti menininką surengti šventę jo kūrybos gerbėjams.
Per parodos „Šalia“ atidarymą „Herkaus galerija“ vos sutalpino svečius.
Autorius buvo apipiltas gėlėmis ir dovanomis. Praktiškiausia jų -
naujutėlaitis dviratis. Į kitokias transporto priemones šnairuojantis
A.Mėčius nuo dviračio nenulipa iki šalnų. Senąjį, paliktą prie Adomo
Brako vaikų dailės mokyklos, kurioje menininkas dirba, neseniai kažkas
nugvelbė.
Parodoje „Šalia“ eksponuojami pernai ir šiemet sukurti darbai.
„Svarsčiau, kaip tą parodą pavadinti... Gal „Nutylėjimai“, „Katė
maiše“, „Puse lūpų“, „Antra pusė“ ar net „Pusė velnio“... Bet jos
herojai - angelai - nei geri, nei blogi, tokie, kaip žmonės. Jie
gyvena su manimi, aš jų „prigimdžiau“. Tai mano personažai, mano dalis.
Kartais bendraudamas su žmogumi, pamatau per jo petį besižvalgantį
keistuką, kuriame - ir džiaugsmas, ir baimė, ir spalvoti troškimai, ir
negražumai visokie. Tie mano keisti angelai nepikti - man jie mieli,
visada šalia, ir gyvenimas su jais daug įdomesnis“, - sako A.Mėčius.
A.Mėčiaus paveikslai nutapyti tik jam vienam būdinga maniera,
atskleidžia ne tik pagrindinius menininko kūrybos, bet ir charakterio
bruožus. Jie atpažįstami iš realistiškai perteiktų fantasmagoriškų
siužetų, žaižaruojančių spalvų ekspresijos. Savo drobes tapytojas
sendina tarsi viduramžių menininkas - padengia storu blizgančio lako
sluoksniu. Toks jo braižas primena renesanso ar baroko tapybą.
Kiekviena A.Mėčiaus paroda glumina, kartais net balansuoja ties skandalo
riba. Vieniems atrodo, kad įsivėlęs į praeities stilių įmantrybes jis
šiet tiek pataikauja miesčioniškam skoniui, juda pramintais keliais,
kiti jo darbuose įžvelgia grįžimą prie ištakų, aistringą savos tapatybės
paiešką per pokalbį su laiku ir tradicija.
Tobulai įvaldęs piešimo ir tapybos techniką buvęs grafikas A.Mėčius
paveiksluose lyg šaiposi iš savęs, artimųjų, mistifikuoja tikrovę ir
laukia reakcijos. Tačiau tai - nuoširdus, švelnaus grotesko ir
sarkazmo skraiste dangstomas, smalsumą žadinantis humoras. A.Mėčiaus
parodose žiūrovai šypsosi, o ne piktinasi apkalbinėdami autorių.
„Gal tik atrodo, kad ironizuoju, iš kažko šaipausi, o iš tikrųjų net
susapnuoti siužetai iš fantastikos srities tėra savaip suvoktos realybės
atspindys. Esu laimingas, kai žiūrovai tai pastebi ir įvertina. Man
tapyba - ne tik saviraiškos, bet ir bendravimo su žmonėmis, ypač man
dvasiškai artimais, būdas“, - tvirtina A.Mėčius.
Vilniaus dailės akademijoje baigęs grafiką ir įgijęs magistro laipsnį
tapytojas noriai apipavidalina uostamiesčio poetų ir prozininkų knygas,
dalyvauja labdaros akcijose. Sugužėję į parodą A.Brako vaikų dailės
mokyklos auklėtiniai irgi pasveikino A.Mėčių - vieną mylimiausių
pedagogų.
Autorius sulaukė dar vienos dovanos - po parodos atidarymo Klaipėdos
galerijos kiemelyje susirinkę gerbėjai gimtadienį švenčiančio menininko
garbei uždegtus rytietiškus žibintus paleido į dangų.