Į VI tarptautinio S.Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso Vilniuje scenas pakilo daugiau kaip 70 muzikantų iš Lietuvos, Austrijos, Baltarusijos, Danijos, Japonijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Taivano, Ukrainos.
Visi jie, be kitų kompozitorių muzikos, skambino ar griežė lietuvio S.Vainiūno kūrinius.
„Dėmesys lietuvių klasikui daro šį konkursą išskirtinį“, – kartojo iš užsienio atvykę konkurso žiuri nariai, žadėję skleisti S.Vainiūno muziką pasaulyje.
Fortepijono ir kamerinių ansamblių elitas iš penkių šalių simboliškai atšventė Vilniuje ir S.Vainiūno 101-ąjį gimtadienį. Mat būtent balandžio 2-ąją vainikuoti konkurso laureatai.
Įvertino natūralumą
„Retai ir didžiausiuose konkursuose visi finalininkai groja taip stabiliai ir muzikaliai, kaip buvo Vilniuje“, – džiaugėsi pianistų vertinimo komisijos pirmininkas, Helsinkio J.Sibeliaus muzikos akademijos profesorius Erikas T.Tawaststjerna.
„Dauguma Europos šalių gali pavydėti mažai Lietuvai fortepijono tradicijų, – teigė suomių profesorius. – Lietuvių konkurse buvo daugiausia, finale – net keturi, ir visi – išimtinai profesionalūs, artistiški muzikantai“.
Tačiau labiausiai į akis žiuri krito Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ketvirtakursis Motiejus Bazaras, kuris studijuoja pas Zbignevą Ibelhauptą. Jam žiuri skyrė pirmąją premiją.
„Kad ir ką skambintų M.Bazaras, jam tai pavyksta nepaprastai natūraliai ir laisvai. Gera buvo girdėti muzikantą, kuriam taip lengva būti savimi“, – aiškino palankumą lietuviui E.T.Tawaststjerna.
Padeda džiazo patirtis
M.Bazaro atliekamas S.Vainiūno Ketvirtasis koncertas fortepijonui ir orkestrui (konkursantams akompanavo Juozo Domarko diriguojamas Lietuvos kamerinis orkestras) alsavo polėkiu. Jis tapo viena konkurso kulminacijų.
„Manau, man padeda džiazo įgūdžiai“, – atskleidė Motiejus. Mat jaunasis pianistas ne kartą yra išbandęs save džiazo scenoje, įsiminė šios muzikos mėgėjams džiazo projektais su broliu Mykolu ir Ąžuolu Paulausku.
„Džiazas ir akademinė muzika kol kas kovoja tarpusavyje, – apie savo polinkius kalbėjo laureatas. – Aš norėčiau aprėpti abi sritis. Juk daugelis klasikos atstovų gerai improvizuoja ir ne vienas puikus džiazo pianistas studijuoja klasiką.
Fortepijono meno kriterijai visur yra tie patys – gražus garsas, gera technika, įtaigus mąstymas“.
Tęsia klasiko darbus
S.Vainiūnas sakė: „Didžiausia laimė matyti po savęs paliekamus vaikus, mokinius, tęsiančius puoselėtas idėjas“.
Klasiko vardu pavadintas konkursas įtvirtina jo darbus visokeriopai. Mat S.Vainiūnas buvo pirmasis lietuvis, tapęs tarptautinio konkurso laureatu: 1933-iaisiais Vienoje jis buvo aštuntas tarp 252 konkursantų.
Kompozitorius prisidėjo ir steigiant jaunųjų atlikėjų konkursą Vilniuje – dabartinio S.Vainiūno konkurso pirmtaką.
„Jubiliejiniai S.Vainiūno renginiai iš naujo atvėrė jo kūrybos gelmes, spalvas ir prasmę“, – pažymėjo lietuvių muzikos žinovė Laimutė Ligeikaitė.
* * *
S.Vainiūno konkurso laureatai
Pianistų konkurso I premija ir spec. prizas už geriausią S.Vainiūno kūrinių atlikimą skirti M.Bazarui. II premija ir prizas už impresionistų kūrybą – J.Samsonovai iš Rusijos. III vieta skirta lietuviui P.Rudokui, IV premija ir prizas už klasikos atlikimą – A.Odincovai iš Rusijos. Lietuvis R.Valuntonis apdovanotas diplomu ir prizu už romantinius kūrinius.
Kamerinių ansamblių kategorijoje pirmoji vieta neskirta. Dvi antras premijas pelnė Lietuvos kvintetas (R.Chačaturian, R.Grakauskaitė, J.Plauškaitė, A.Mikalauskaitė, R.Vaitkevičius) ir kvintetas „Robert“ iš Rusijos, trečią – Lietuvos ir Japonijos trio (K.Okushiba, D.Dėdinskaitė, G.Pyšniakas).