Savicko galerijoje atidaryta paroda „Vilniaus šeštadieniai“ – jau šešioliktasis personalinis V.Ajausko kūrybos pristatymas. Pastaraisiais metais sukurta tapybos darbų kolekcija patvirtina dailininko pastovumą ir meilę sostinei. Neveltui jį kolegos vadina Vilniaus dainiumi.
Ne vienas gražiųjų sostinės kiemelių šiandien jau sunkiai beprieinami tiek menininkui, tiek po miestą žioplinėjančiam turistui. Jaukius, kamerinius ir įspūdingus Vilniaus kiemus, kadaise apleistus ir slėpiningus užkaborius nuo pašalinių akių vis dažniau slepia aklinai uždaryti vartai, naujųjų savininkų įrengtos apsaugos sistemos.
V.Ajauskas lyg katinas tyliai prasibrauna į kiemelius, fotografuoja unikalius vaizdus arba pasislėpęs kamputyje stebi, žvalgosi, uodžia. Jis mato visus, o jo nepastebi niekas. Jis mėgsta ramybę, mėgsta kurti tyloje, susikaupęs, be įtampos veide. Tyrinėja užfiksuotus vaizdus ir paverčia savitomis tapybinėmis improvizacijomis.
Savo paveiksluose menininkas dažniausiai išlaiko subtilią pusiausvyrą tarp dokumentiško vaizdo ir autentiškos interpretacijos. Daugelį jo drobėse užfiksuotų motyvų galime nesunkiai atpažinti. Kartu senamiesčio fragmentai dažnai perteikiami pasitelkiant ryškų koloritą, meniškai apibendrinat tikrovės vaizdinius.
V.Ajausko paveiksluose zuja mažos žmonių figūrėlės. Lyg marionetės sukasi lekia, skuba tarytum užburtame rate. Jei tos figūrėlės išbėga iš paveikslo, drobėje vistiek lieka jų pėdsakas, atskleidžiantis mūsų laikmečio ženklus. Skubantis, virpantis miestas ir solidi senoji architektūra su įsirėžusiais šimtmečių pėdsakais. Tokie Vilniaus vaizdiniai įgauna romantiškos, kiek nostalgiškos nuotaikos, bylodami savitą miesto dvasią ir dailininko vaizduotės polėkį.
“Nepamirškime, kad V.Ajauskas yra žinomas grafikas, kuriantis ofoto, serigrafijos technikomis. Tapydamas senąjį Vilnių, dailininkas daugelyje kompozicijų išlaiko atpažįstamą braižą – meistrišką, ekspresyvią liniją, savitą formos apibendrinimą, kai kuriuose kūriniuose grafiškąjį pradą „išduoda“ ir greta architektūros motyvų komponuojami šrifto fragmentai. Senamiesčio vaizdai V.Ajauskui nėra vien dailių motyvų fiksavimas. Menininkas, daugelį metų stebėdamas senąją Vilniaus architektūrą, regi dinamišką jos kaitą, į kurią galbūt nedaugelis atkreipiame dėmesį”, - pastebėjo menotyrininkė Kristina Staučienė.