Pakeitusi šešerius metus šias pareigas ėjusią Irmtraut Hubatsch, naujoji instituto direktorė J. Keller sako, kad Vokietijos vyriausybė vertina daugelį metų sėkmingai 90-yje pasaulyje šalių dirbančio Goethe's instituto reikšmę ir darbus, todėl jam skiriamas finansavimas nebuvo sumažintas, nors šįmet ir žadama kiek taupyti išteklius.
Nuo 1998 metų Vilniuje veikiantis Goethe's instituto filialas yra vienas iš daugiau kaip pusantro šimto filialų visame pasaulyje. Ši institucija skatina vokiečių kalbos mokymąsi Lietuvoje, skleidžia informaciją apie šios kalbos mokymąsi ir tobulinimą Vokietijoje, taip pat aktyvina kultūrinį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Vokietijos meno ir kultūros institucijų. Goethe's instituto remiamos skaityklos veikia Vilniaus universitete, Kauno ir Klaipėdos bibliotekose.
Šių metų planuose Goethe's institutas Vilniuje akcentuoja teatro projektus Vilniuje ir Kaune, bendradarbiaujant su režisieriumi Jonu Jurašu ir lietuvių aktoriais, taip pat planuojama statyti vienos vokiškai rašančios šveicarų dramaturgės veikalą Kauno mažajame teatre.
Tradiciškai Goethes institutas rems vasarą Nidoje vyksiantį Thomo Manno festivalį, kurio tema šįmet - „Dvasios aukštuomenė“.
Rudenį institutas rengiasi bendradarbiauti su Kaune vykstančio „Auros“ šokio festivalio rengėjais. Šįmet bus daug dėmesio skiriama vienos garsiausių Vokietijos choreografės Pinos Bausch atminimui - Lietuvoje bus rengiama paroda ir rodomi filmai apie P.Bausch ir jos šokio teatrą. Planų dar kartą po dešimtmečio pertraukos pakviesti į Vilnių šios visame pasaulyje garsios choreografės teatrą iš Vupertalio instituto vadovė kol kas nepuoselėja.
Lapkritį kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademija bus rengiamas Roberto Schumanno muzikos festivalis, skirtas šio kompozitoriaus gimimo 200-osioms metinėms.
Goethe's instituto Vilniuje Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Bujnovskaja sako, kad šįmet institutas pirmą kartą imsis įgyvendinti įdomų lietuvių kalbos mokymo Šiaurės Vokietijos pradinėse mokyklose projektą. Šiuo tikslu į Šiaurės Vokietiją vyks penkios pradinių klasių mokytojos iš Lietuvos ir ten mokys vokietukus lietuvių kalbos pradmenų. Viliamasi, kad šios pamokos įsimins mažiesiems, ir jie daugiau sužinos apie Lietuvą.
Tuo neabejoja ir pati Goethe's instituto Vilniuje direktorė J. Keller, prieš daugelį metų pagal moksleivių mainų programą pabuvojusi Lietuvoje ir mielai prisimenanti anos kelionės įspūdžius. Todėl labai nudžiugusi, kai iki šiol dirbusi Goethe's institute Sirijos sostinėje Damaske gavo pasiūlymą perimti vadovės pareigas filiale Vilniuje.
„Dabar mokausi lietuvių kalbos - tikrai nelengva, bet gal ne sunkiau negu mokantis arabų kalbos, kurios pramokau dirbdama Damaske. Neseniai pabuvojau Klaipėdoje ir buvau labai nustebinta - tai nuostabus jūsų miestas su puikia modernia Ievos Simonaitytės biblioteka, kitais kultūros objektais. Siekiame, kad Klaipėda taptų tikru vokiečių kultūros centru visame Vakarų Lietuvos regione ir plačiau, turint omenyje, kad mūsų instituto filialo nėra Karaliaučiuje (Kaliningrado srityje)“, - kalbėjo Eltai tarptautinius politikos mokslus Vokietijoje ir Italijoje baigusi J.Keller.