Šia paroda, pasak rengėjų, bandoma parodyti meistro kūrinio gimimą nuo pirmųjų vaizdinių laisvuose eskizuose pieštuku ir flomasteriu iki užbaigto, atspausto grafikos darbo.
Vieno garsiausių lietuvių grafiko Stasio Krasausko (1929-1977) novatoriškos kūrybos meninės sistemos ašis - žmogus ir jo kūno apnuoginimas. Jo plastikos ištakos - Renesanso meno harmonijos supratimas, klasikinio vokiečių ir prancūzų oforto tradicijos.
Iliustruodamas modernią lietuvių poeziją - Eduardo Mieželaičio „Žmogus“ (1961), Justino Marcinkevičiaus knygas „Kraujas ir pelenai“ (1960) ir „Siena“ (1968), Algimanto Baltakio „Pėsčias paukštis“ (1968), S. Krasauskas siekė įtvirtinti knygos iliustraciją kaip savarankišką kūrinį, papildantį ir praplečiantį literatūrinį tekstą.
Pats dailininkas labiausiai vertino savo iliustracijas Williamo Shakespeare'o „Sonetams“ (1967) ir biblinei „Giesmių giesmei“ (1966). Sukūrė savitų poetinių grafinių novelių: „Moters gimimas“ (1971) ir „Amžinai gyvi“ (1976), iliustravo daug romanų, satyrų, humoreskų ir feljetonų.
Nuo 2001 m. S.Krasausko kūrybos kolekcija apkeliavo Taliną, Budapeštą, Maskvą, Peterburgą, Varšuvą, Seinus, Punską, Karaliaučių ir Paryžių, Lietuvos miestus bei miestelius: Vilnių, Klaipėdą, Šiaulius, Alytų, Druskininkus, Kelmę ir Pakruojį.
Parodą „Nuo eskizo iki grafikos lakšto“ Juškaus galerijoje bus galima apžiūrėti iki gegužės 8 d.