Šiandien rodomą maskviškį „Dėdę Vanią“ R.Tuminas režisavo su nuolatiniais bendradarbiais – spektaklio scenografiją sukūrė Adomas Jacovskis, muziką – Faustas Latėnas. Maskvos kritikai pripažino lietuvių komandos triumfą, pavadino spektaklį sezono įvykiu, o S.Makoveckio sukurtą dėdę Vanią – geriausiu šio aktoriaus vaidmeniu.
Kone kiekvienoje recenzijoje buvo prisimenama, kad premjeros išvakarėse J.Vachtangovo teatro trupė protestavo prieš darbą su R.Tuminu. Tarp lietuvių režisieriaus gynėjų buvo S.Makoveckis. Maištas nurimo. Sutartis su režisieriumi pratęsta iki 2013 metų.
Atjauta šiaudadvasiams?
Jau įprasta, kad kritikų recenzijos apie R.Tumino premjeras pasirodo kone visuose Maskvos laikraščiuose.
Marija Šimadina aprašė S.Makoveckio vaidmens ir pačios pjesės „Dėdė Vania“ traktuotę: „Jo herojus atrodo kaip pasenęs berniukas, kažkaip prašokęs brandos amžių: rankos ant kelių, paaugliškas judesių nerangumas, noras slėptis po stalu pasirodžius Serebriakovui.
Bet R.Tumino žvilgsnyje pasigėrėjimo šiuo vaikiškumu nėra – infantilumas jam nereiškia nekaltumo. R.Tumino požiūriu, nuolatinės A.Čechovo herojų godos dėl nenusisekusio gyvenimo – kvailystė ir šiaudadvasiškumas“.
Beprasmio mūšio peizažas
„Troilą ir Kresidą“ R.Tuminas pastatė 2008 metų pabaigoje. J.Vachtangovo teatras ne tiktai buvo apgultas žiūrovų, bet ir teatro skelbimų lentoje vos tilpo recenzijos.
Artistai patys pripažino, kad jie jau buvo pamiršę tokio spaudos dėmesio skonį.
„R.Tuminas sugeba meistriškai išversti literatūros kalbą į teatro kalbą, – rašė Marija Timaševa. – Po „Troilo ir Kresidos“ premjeros tapo aišku, kad R.Tuminas išvedė J.Vachtangovo teatrą į sezono lyderius. Įsivaizduoti, kad per tokį trumpą laiką iš tokių skirtingų aktorių pavyks sukurti galingą ansamblį, buvo neįmanoma“.
Aktoriams teko persikūnyti į Trojos karo personažus.
Maskvoje „Troilo ir Kresidos“ premjerą mačiusi lietuvių teatrologė Daiva Šabasevičienė pažymėjo, kad „septynerius metus trunkanti Trojos apgultis spektaklyje – lyg sąvartynas, beprasmiško mūšio suniokotas peizažas, liudijantis katastrofiškų valstybės veikėjų ambicijų, aklos aistringos meilės ar atsitiktinumo padarinius“.
Aktoriai vertina brangenybę
Aktorius J.Kraskovas vienintelis išbus Vilniuje visą gastrolių savaitę. Jis vaidina visuose atvežamuose J.Vachtangovo teatro spektakliuose, be to, jis beveik vilnietis – čia gimęs ir keletą metų gyvenęs.
J.Kraskovas vaidins Popryščiną „Pamišėlio užrašuose“. Lietuvos teatro publika gerai pažįsta šį ne kartą interpretuotą Nikolajaus Gogolio tekstą.
D.Šabasevičienė yra užrašiusi J.Kraskovo nuomonę apie R.Tumino vadovavimą J.Vachtangovo teatrui: „J.Vachtangovo teatro šaknys gilios, jis tarsi ąžuolas auga daugiau kaip aštuoniasdešimt metų; jį gali kirsti, pjauti, deginti, bet jis vis tiek augs kaip medis.
Kaip ir 1917 metų revoliucija: nors ji ir įvyko, niekas negalėjo išnaikinti senelių ar prosenelių tradicijų. Taip ir teatre: R.Tuminas nieko padaryti negali, tiktai statyti spektaklius.
Bet tai, kad jis vadovauja, šiandienos situacijoje yra geriausias pasirinkimas. R.Tuminas nenuleidžia meninės kartelės, o tai yra svarbiausia.
Jo spektakliai teatrą šiek tiek keičia, bet pamažu keičiasi ir visas pasaulis. Gali nepriimti spektaklio, išeiti iš jo, bet meistro ranka juntama.
Teatre svarbu išlaikyti meninį skonį. Gal tai kiek ir neįprastas brangakmenis, bet vis dėlto brangakmenis“.
* * *
Trys komedijos ir pamišėlio monologas
Šįvakar ir rytoj J.Vachtangovo teatro gastrolėse Vilniuje bus rodoma praėjusio rudens premjera – A.Čechovo „Dėdė Vania“ su S.Makoveckiu. Balandžio 22 d. – niūriausia W.Shakespeare'o komedija „Troilas ir Kresida“, R.Tumino pastatyta 2008 m. pabaigoje.
Balandžio 23 d. bus pakartotas kartą jau rodytas eksperimentas, kai R.Tumino režisuotą N.Gogolio „Revizorių“ vaidina S.Makoveckis (Gorodničius) su Vilniaus mažojo teatro trupe.
Gastroles balandžio 25 d. pabaigs R.Tumino režisuotas aktoriaus J.Kraskovo monospektaklis pagal N.Gogolio „Pamišėlio užrašus“.