Baltijos sesių vienybė – tik iliuzija

Rūta Mikšionienė ("Mūzų malūnas")
Bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos jaunųjų menininkų paroda darsyk paskatino svarstymus, kodėl Baltijos šalys taip menkai bendradarbiauja kultūros srityje.
Praėjusią savaitę Vilniaus galerijoje „Vartai“ atidaryta paroda „Įtraukimo iliuzija/Iliuzijos inkliuzas“ („Illusion of Inclusion/ Inclusion of Illusion“) sostinės publikai pristatė keturių latvių, penkių estų ir šešių lietuvių menininkų darbus.
Pirminė jaunų kūrėjų renginio idėja priklauso dviem žinomiems tapytojams – lietuviui Jonui Gasiūnui ir estui Kaido Ole. Tačiau iš elementarios studentų kuruojamos ekspozicijos išaugo įdomi paroda, atskleidžianti jaunų žmonių savijautą šiuolaikiniame pasaulyje.
Ją rengiant trims Vilniaus dailės akademijos menotyros studentėms – Danutei Gambickaitei, Eglei Juocevičiūtei ir Jolantai Marcišauskytei-Jurašienei – talkino latvių kuratorė Iliana Veinberga ir Talino galerijos „Artdepoo“ galerininkė Olga Temnikova.
Lietuviški inkliuzai
„Pamatę, kad latvių ir estų kuratorės parodai atrinko žinomus menininkus, nusprendėme, jog jauni ir kol kas dar mažai žinomi lietuviai šioje parodoje atrodys kaip inkliuzai“, – sakė menotyrą studijuojanti J.Marcišauskytė-Jurašienė.
Šitaip atsirado parodos idėja. „Įtraukimo iliuzija“ – iš sociologijos pasiskolintas terminas, atspindintis jaunų dailininkų kuriamo meno vienkartinį pasirodymą žinomoje galerijoje.
Vienoje salėje eksponuodamos įvairių šalių menininkų kūrinius ir nesurašydamos prie jų pavardžių kuratorės stengėsi sukurti intrigą. Ar įmanoma atskirti, kur žinomų dailininkų darbai, o kur tik studentiški inkliuzai? Arba – kur lietuvių, o kur latvių ar estų kūriniai?
„Labiausiai nustebino tai, kaip buvo lengva sudėlioti ekspoziciją. Skirtingų šalių, bet tos pačios kartos menininkų darbai puikiai dera tarpusavyje“, – sakė O.Temnikova.
Kaip pakliūti į meno rinką
Estė parodai atrinko tuos jaunų dailininkų darbus, kurie geriausiai tiko prie parodos konteksto, o latvė nusprendė pristatyti savo šalies šiuolaikinio meno paribius.
„Latvijoje dabar populiari tapyba ir šiuolaikinis menas. Grafikai ar kitų sričių kūrėjai lieka nuošalėje, todėl man buvo įdomu, ką jie daro. Taip parodoje atsirado dvi latvių grafikės – Lita Liepa ir Liena Bondarė“, – kalbėjo I.Veinberga.
Talino galerininkė O.Temnikova prisipažino, kad iki šiol jos galerija bendradarbiavo tik su jaunaisiais estų ir latvių menininkais, o po šios parodos tarp jų turėtų atsirasti ir lietuvių.
„Žinoma, mėgstu Estijos meną ir manau, kad turime nemažai gero lygio kūrėjų, kuriuos galime pristatyti tarptautinėje meno erdvėje. Tačiau įdomu praplėsti savo akiratį“, – sakė ji.
Automobilis ir baltas žirgas
Jeigu reikėtų išskirti populiariausius parodos darbus, tai būtų du filmai. Romantiškame estės Flo Kasearu darbe balta žirgo projekcija šuoliuoja šalia važiuojančio „Mercedes“ Talino gatvėmis, kurios dėl krizės tokios pat tamsios kaip ir Vilniaus.
Tuo tarpu Rimo Sakalausko animacija iš žemės traukos pančių išlaisvina Vilniaus televizijos bokštą. Šis lietuvio darbas buvo atrinktas į prestižinį Roterdamo kino festivalį.
„Vartai“ – didžiausia privati galerija
* 1991 metais Vilniaus mokytojų namuose įkurta galerija „Vartai“ yra didžiausia privati dailės galerija Lietuvoje.
* Ji nuolat rodo lietuvių bei užsienio menininkų darbus ne tiktai Vilniuje, bet ir tarptautinėje meno scenoje.
* 2009 m. galerija kuravo Lietuvos paviljoną 53-iojoje Venecijos bienalėje – pristatė Niujorke gyvenančio menininko Ž.Kempino darbą „Tūba“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.