Tačiau šie koncertai nealina. Šaltoje bažnyčioje publiką apgaubia
jauki aura: klausytojus šildo ne tik muzika, bet ir nuoširdžios
menininkų išpažintys.
Choras nulėmė gyvenimą
„Kai išgirstu žodį „Ąžuoliukas“, aš suvirpu. Choras man buvo viskas.
Jis nulėmė mano gyvenimą“, - atskleidė per koncertą kadaise diskantu
šiame kolektyve dainavęs bosas Ignas Misiūra-Tumanovas.
Panašiai kalbėjo tenoras Rafailas Karpis, kompozitorius Vaclovas
Augustinas, kiti buvę „ąžuoliukai“. Jiems šis choras tapo ne tik
dainavimo, bet ir gyvenimo mokykla.
Jei nebūtų „Ąžuoliuko“, operos scenoje greičiausiai negirdėtume
prestižinių apdovanojimų laureatų - bosų primo Vladimiro Prudnikovo bei
baritono Arūno Malikėno. Juos atvedė į muziką choro krikštatėvis
Hermanas Perelšteinas, kerėjęs mažus nenuoramas savo erudicija,
tėviškumu ir demoniška išvaizda.
„H.Perelšteinas buvo mūsų likimo dovana“, - neabejojo V.Prudnikovas.
Jubiliejaus proga skambėję operos grandų vaikystės įrašai ir scenoje
spinduliuota brandaus meno jėga - tai tik viena iš daugybės paralelių,
menančių šiomis dienomis milžinišką „Ąžuoliuko“ nueitą kelią.
Nusimetė didelį kalną
Chorui tris dešimtmečius vadovaujantis profesorius Vytautas Miškinis
pats nustebo, nupūtęs dulkes nuo kolektyvo koncertinių afišų. Mat
pagaliau jis ištuštino gėrybių prigrūstas spintas savo kabinete ir
perkėlė dalį eksponatų ant „Ąžuoliuko“ mokyklos sienų Mokytojų namuose.
„Mane pribloškė, kiek daug solidžių ir skirtingų veikalų choras
parengė, - prisipažino maestro. - Kai išskleidėme afišas dienos
šviesoje, pasijutau lyg nusimetęs nuo pečių didelį kalną“.
Pasirodė, kad „Ąžuoliukas“ atliko jau arti šimto sudėtingų partitūrų,
tarp jų - dešimt requiem, devynias operas, daugybę mišių, oratorijų,
kantatų.
Daugelyje afišų choras įrašytas greta Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO). Jo ir „Ąžuoliuko“
partnerystė trunka jau du dešimtmečius. Neatsitiktinai jubiliejinę
savaitę pradėjo bendras jų koncertas, šįkart diriguotas V.Miškinio.
Programoje nuskambėjo prieš du dešimtmečius drauge parengta, o vėliau ir
pirmosiose LVSO užsienio gastrolėse Prancūzijoje atlikta Edwardo Elgaro
odė „Muzikos kūrėjai“ (mecosoprano partiją atliko Ieva Prudnikovaitė).
Pirmą kartą Lietuvoje kolektyvai pristatė Johanneso Brahmso kantatą
„Rinaldas“ (solistas - tenoras Algirdas Janutas).
Neuždirba iš savo meno
„Ąžuoliukas“ - ypatingas choras. Dar sovietmečiu jis išsiveržė iš
saviveiklinio muzikavimo rėmų, tapo nepakeičiamu atliekant daugelį
kūrinių, - aiškino ilgametę draugystę G.Rinkevičius. - Ačiū Dievui,
kad šiais sunkiais laikais išsaugomos svarbios tradicijos“.
Tačiau, anot V.Miškinio, tai nėra lengva. Mat jo vadovaujams choras
priskiriamas meno saviveiklai. Grandiozines programas „Ąžuoliukas“
dažniausiai atlieka be jokio atlygio. Be to, jam tenka pačiam
ieškoti lėšų savo projektams ir gastrolėms.
„Mes ne tik neuždirbame iš pasirodymų, bet kartais į juos investuojame“,
- šyptelėjo V.Miškinis.
Maestro neslėpė, kad jubiliejinė savaitė - vienas nuostolingų renginių.
Tačiau buvę ir dabartiniai „ąžuoliukai“ iš visos širdies trokšta, kad
„Ąžuoliuko“ pasaka tęstųsi.
***
Jubiliejiniai renginiai
28 d. 17.30 val. Šv.Kotrynos bažnyčioje pasirodys „Ąžuoliuko“ jaunieji
talentai.
29 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje koncertuos „Ąžuoliuko“
instrumentininkai S.Sasnauskas (trombonas), L.Būda (būgnai), M.Katinas
(fortepijonas), V.Gurstis (fleita), S.S.Lipčius (gitara), D.Dikšaitis
(smuikas), grupė „Fun Clock“.
30 d. 19 val. Šv.Kotrynos bažnyčioje dainuos buvusių „ažuoliukų“
L.V.Lopo, V.Augustino, G.Venislovo, P.Gylio ir A.Vildžiūno vadovaujami
chorai „Cantemus“, „Jauna muzika“, „Brevis“, „Vilnius“, „Aukuras“.
1 d. 18 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje įvyks „Ąžuolų“ klubo
vakaras-koncertas.
2 d. 12 val. Nacionalinėje filharmonijoje „Ąžuoliuko“ mažųjų chorai
surengs koncertą „Tau, mamyte“.