Projekto „Laisvės kelias - vienybės dvasia gyva“ autorius T.Gutauskas sako, jog tai būsiantis kolektyvinis kūrinys, kurį sukurs visi žmonės, kuriems yra svarbi vienybės idėja.
„Skulptūra skirta Baltijos keliui, tačiau tai nėra paminklas praeičiai ar memorialas, bet kūrinys, orientuotas į ateitį, į tai, kokie mes dabar esame, kokia yra Lietuva, ar vienybės ir laisvės idėjos yra prasmingos ir aktualios, ar kažką mums reiškia“, - kalbėjo skulptorius, pastaraisiais metais sukūręs garsias skulptūras „Vienybės medis“ Vingio parke ir „Lietuvos krepšiniui“ prie „Siemens“ arenos.
Pradžioje svarstyta „Laisvės kelio“ skulptūrą įkurdinti prie greitkelio Vilnius-Panevėžys ties Maišiagala, kur 1989 metų rugpjūčio 23-iąją driekėsi gyvoji Baltijos kelio grandinė, tačiau šios idėjos atsisakyta dėl skulptūros saugumo ir komunikacijos sunkumų.
„Kodėl Vilniuje? Nes čia buvo Baltijos kelio pradžia, skulptūra turi būti mieste, kur ji būtų saugoma, apšviečiama, matoma. Be to, šioje vietoje, kur šauna kelias į Ukmergę, pats stovėjau Baltijos kelyje būdamas Vilniaus dailės akademijos pirmo kurso studentu“, - prisiminė skulptorius.
Skulptūrą kurs visi žmonės, kuriems svarbi laisvės ir vienybės idėja, norintys asmeniškai paaukoti kiekvienai „Laisvės kelio“ plytai. Tai būsianti trispalvė siena iš degtų ir glazūruotų plytų su rankomis susikabinusių žmonių - suaugusiųjų ir vaikų - tuščiaviduriais siluetais.
Daugiau kaip 3 metrų aukščio ir 60 metrų ilgio sienai iš viso reikėtų 20 tūkstančių geltonos, žalios ir raudonos spalvos plytų su vardu ir pavarde žmogaus ar pavarde šeimos, paaukojusios pinigų plytai pagaminti. Vieno žmogaus paaukota plyta kainuos 25 litus, šeimos - 50 litų. Aukoti šias sumas „Laisvės kelio“ plytoms jau galima interneto svetainėje adresu www.laisveskelias.lt iki šių metų liepos 15 dienos.
Skulptūrą tikimasi atidengti šių metų rugpjūčio 23 dieną, minint Baltijos kelio 21-ąsias metines.
Pasak T.Gutausko, atskiro finansavimo šiam projektui nėra, o Vyriausybė skyrė tik apie 5 proc. lėšų, kitas tikimasi surinkti iš visuomenės aukų ir keleto privačių rėmėjų. Autoriaus skaičiavimu, skulptūrai sukurti ir pastatyti bei aplinkai sutvarkyti prireiks apie 1 mln. Lt, bet jei bus surinkta mažiau pinigų, siena būsianti trumpesnė.
Vieni iš pirmųjų, pasiryžusių paaukoti šiai skulptūrai, - projekto iniciatyvinės grupės nariai muzikantas Andrius Mamontovas, grupės „Antis“ vokalistas, architektas Algirdas Kaušpėdas, Baltijos kelio organizatorė Angonita Rupšytė, istorikas Zenonas Butkus ir daug kitų žinomų žmonių.
Pasak A.Kaušpėdo, kartas nuo karto reikia pasitikrinti savo tautinius jausmus, ypač per jubiliejus ir šventes. „Nors šįmet minime Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį, nejaučiame labai didelio patoso, nors gyvename laisvi. Galbūt todėl, kad nebėra tam tikros ideologijos, tačiau pati tauta turi rodyti savo tautinę savigarbą. „Laisvės kelias“ nėra primestas valdžios, o tai yra labai nuoširdus visuomeninis projektas“, - pabrėžė „Anties“ lyderis.
Paramos šiam projektui tikimasi sulaukti ir per birželio pabaigoje Norviliškėse (Šalčininkų r.) vyksiantį roko muzikos festivalį „Be2gether“, kuriame numatoma surengti ir lietuviškos roko muzikos dieną.