Drastiškomis mados fotografijomis ir ikoniškais garsenybių portretais pagarsėjęs D.LaChapelle'as neabejotinai yra vienas garsiausių šių dienų fotomenininkų pasaulyje.
Amerikiečio darbai puošia garsiausių žurnalų puslapius, taip pat LACMA Los Andžele, „Monnaie de Paris“, Bruklino Niujorke ir Tel Avivo muziejaus sales.
Londone ką tik atidaryta išskirtine paroda D.LaChapelle'as galutinai įsitvirtino kaip vienas svarbiausių šiuolaikinių menininkų. Jo kūrinys „Afrikos Pagrobimas“ („The Rape of Africa“) pavergė net reikliausius meno kritikus.
Parodoje lankėsi žvaigždės
Jei viešėdami Londone užsimanysite aplankyti iki gegužės 25-osios veiksiančią D.LaChapelle'o parodą, pirma būtinai susitarkite su „Robilant Voena“ galerija Doverio gatvėje.
Ši nedidelė, bet išskirtinė galerija įsileidžia tik iš anksto pasiprašiusius lankytojus.
Tai ir nenuostabu – „Robilant Voena“ paprastai prekiauja senųjų meistrų darbais, kurių kaina gali siekti kelis milijonus svarų sterlingų. Galerija šiuolaikinį meną įsileidžia itin retai.
Tad D.LaChapelle'o parodos atidarymo vakarą į šią išskirtinę galeriją susirinko ne mažiau išskirtinė publika.
Joje sukinėjosi „Getty Images“ vadovas, filantropas, meno globėjas Markas Getty, garsus britų istorikas Andrew Robertsas, poetė Fatima Bhutto, dizainerės Andrea ir Charlotte Dellal.
Buvo laukiama ir pačios parodos herojės Naomi Campbell – juk jos atvaizdas puikuojasi pagrindiniame pristatomame kūrinyje „Afrikos pagrobimas“.
Tačiau gražuolė nepasirodė. Svečiai šnabždėjosi, kad tai galbūt susiję su parodos išvakarėse kilusiu skandalu.
Buvusi Woody Alleno žmona, aktorė Mia Farrow, juodaodę manekenę viešai apkaltino neva priėmus dovanų kruvinąjį deimantą iš buvusio Liberijos chuntos vado Charleso Tayloro, kuris šiuo metu įkalintas Hagoje ir teisiamas Siera Leonės tribunolo.
Parodos išvakarėse žurnalisto apie tai paklausta N.Campbell taip įniršo, kad net apstumdė kamerą laikantį operatorių.
Aptarinėjo skandalą
Afrikos despotai, kruvinieji deimantai, išnaudojimas, garsenybės – atrodo, kad naujausiame D.LaChapelle'o kūrinyje „Afrikos pagrobimas“ atsispindi pati tikrovė.
Šis kūrinys meno mėgėjui iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pažįstamas – tai savita Sandro Botticelli paveikslo „Venera ir Marsas“ interpretacija.
Venera čia – grožiu spinduliuojanti juodaodė N.Campbell, Marsas – saldžiai miegantis manekeniško grožio jaunuolis, o vietoj jo kariauja juodaodžiai amūriukai, laikantys minosvaidį, garsiakalbį ir kulkosvaidį.
Fone – tarsi pabūklo šūvio išdeginta skylė, kurioje matyti nuniokotas dykumos kraštovaizdis.
Vaizdas iš pradžių tiesiog pribloškia kone trimačiu ryškumu, siurrealistiniu reklamiškumu, o vėliau ima trikdyti, kelti nerimą, bauginti.
Patyrė stebėtiną virsmą
„Per grožį ir fantaziją D.LaChapelle'as neprilygstamu būdu prisikasa prie pačios tiesos – bjaurios tiesos“, – tvirtino Nacionalinės galerijos kuratorius Collinas Wigginsas.
„Po 20 įsimintinų metų mados ir pramogų pasaulyje D.LaChapelle'as tiesiog mūsų akyse virto rimtu šiuolaikiniu menininku, kuris įkvėpimo semiasi ir iš meno istorijos, ir iš gatvės kultūros.
D.LaChapelle'as priverčia į savo kūrinius atsigręžti net labiausiai sustabarėjusius tradicinius dailės kritikus ir pažvelgti į kultūros hierarchiją ir vartotojiškumą per garsenybių ir mados prizmę“, – taip žurnalas „Dazed & Confused“ apibūdino amerikiečio kūrėjo virsmą.
Ar kuria tikrą meną?
Sustabarėjusiems esą rimtojo meno gerbėjams toks gaivališkas atvaizdas gali pasirodyti nesuderinamas su tikro meno samprata.
D.LaChapelle'as tik nusijuokė: „Kai kuriems žmonėms šis kūrinys gali pasirodyti net įžeidžiamas, nes jame po makiažu ir aukštakulniais slypi gana niūri žinia – kad mes naikiname ir išnaudojame Afriką, eikvojame jos išteklius, griauname šį civilizacijos lopšį.
Kas iš to, kad bendras vaizdas – dailus. Tai visiškai nereiškia, kad jis tuščias.
Fotografuodamas žurnalams visada domėjausi populiariosios kultūros atributais – prašmatnumu, plastine chirurgija.
Iš kritikų yra tekę girdėti, kad jie norėtų, jog mano kūriniai būtų bjauresni.
Bet ar jūs šitiek ilgai žiūrėtumėte į „Afrikos pagrobimą“, jei juodaodės moters kūnas būtų nusėtas šašų? Nemanau. Be to, tai jau būtų ne menas, o fotožurnalistika. Aš tuo neužsiimu“.
Rodo ir šūsnį eskizų
Ne tik „Afrikos pagrobime“, bet ir kituose parodoje rodomuose D.LaChapelle'o darbuose po reklaminiu, nuglaistytu tobulumu slypi trikdanti nepatogi tiesa.
Tarkime, Michaelui Jacksonui skirtame darbe neseniai miręs dainininkas pavaizduotas kaip arkangelas Mykolas, o įspūdingo dydžio kūrinys „Teateinie Tavo karalystė“ ironizuoja Bažnyčios aukso troškimą.
„Veneros gimime“ – taip pat Botticelli kūrinio parafrazėje – garsioji jūrinė šukutė po deivės kojomis pavirsta visiškai kitos formos kriaukle ir ironiškai atsiduria blondinės tarpkojyje.
Kad D.LaChapelle'as kruopštumu prilygsta seniesiems meistrams, patvirtina „Afrikos pagrobimo“ eskizai.
Juose matyti, kaip sukonstruoti paskiri epizodai. Tai – tarsi vaizdinis juodraštis griežtai fotografijų režisūrai, kuri yra vienas svarbiausių D.LaChapelle'o kūrybos bruožų.
Fotomenininkas „Lietuvos rytui“ pripažino fotorežisūros tarsi mokęsis iš savo motinos Helgos LaChapelle.
D.LaChapelle'as iki šiol prisimena, kaip jo motina, norėdama pasipuikuoti esą nusisekusiu emigrantės gyvenimu Amerikoje, giminėms į Lietuvą siųsdavo surežisuotas savo šeimos nuotraukas.
Šeima fotografuodavosi prie prabangių užmiesčio namų kaip prie savų, o prekybos centro kieme iškraunamos žuvys tapdavo atostogų pajūryje nuotraukos fonu.
Gyvenimą pasiglemžė karas
- Ką jūs žinote apie savo motinos kilmę? - per parodos atidarymą paklausiau D.LaChapelle'o.
- Ji yra kilusi iš mažo miestelio Lietuvos ir Prūsijos pasienyje. Jo pavadinimo neatsimenu. Kai prasidėjo karas, jai tebuvo penkiolika metų. Į Ameriką ji atvyko būdama devyniolikos, kelerius metus praleidusi karo pabėgėlių stovyklose.
Nenuostabu, kad iš jaunystės Lietuvoje jai liko, švelniai tariant, ne patys geriausi atsiminimai. Man net suskausta širdį, kai pagalvoju apie savo motinos kartą, – juk gražiausią jos gyvenimo metą pasiglemžė karas ir sunkus prisitaikymas svetur.
- Tačiau gal motinos kančios, nepritekliai ir gyvenimo iššūkiai buvo ta kaina, už kurią pasaulis įsigijo tokį ryškų menininką kaip jūs?
- Tai pasakysiu savo motinai. Jai bus malonu! (Juokiasi.)
Naudojo antrininką
- Savo naujausiuose darbuose interpretuojate senuosius meistrus. Kuris jų jums arčiausiai širdies?
- Gal Michelangelo. Man patinka, kaip jis konstruoja formas.
Šios parodos rengėjai paprašė, kad parodyčiau ir eskizus. Jų turiu didžiules šūsnis, bet paprastai niekam nerodau, nes tai labiau mano vaizdinis juodraštis.
- Kas pozavo jūsų kūriniams?
- Venera – tai manekenė Hana, M.Jacksono atvaizdams naudojau antrininką, na, o N.Campbell pasirinkau įkvėptas Botticelli, kurio paveiksle Venerai pozavo garsi anų laikų aristokratė Simonetta Vespucci.
Kadangi kompozicijoje man reikėjo kontrasto tarp juoda ir balta, tarp Afrikos ir Europos, Naomi man tapo gražiuoju Afrikos įsikūnijimu.
Iš tikrųjų „Afrikos pagrobimas“ – labai daugiaprasmis kūrinys.
Sukūrė daugybę garsenybių portretų
D.LaChapelle'as gimė 1963 m. Ferfilde (Konektikuto valstija, JAV), išeivės iš Lietuvos Helgos LaChapelle šeimoje.
Menininkas „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad jo kūrybai įtakos turėjo ir motina – prieš Lietuvoje likusius gimines norėdama pasipuikuoti esą pasiturimu gyvenimu, ji prabangiai režisuodavo savo šeimos nuotraukas, kurias siuntė į Lietuvą. Pirmoji Davido padaryta fotografija buvo motinos portretas.
Užsiimti profesionalia fotografija D.LaChapelle'ą paskatino A.Warholas, pasiūlęs darbą žurnale „Interview“.
Vėliau D.LaChapelle'as bendradarbiavo su žurnalais „Rolling Stone“, „Vogue“, „GQ“, „Vanity Fair“, „Photo“ – sukūrė daugybę kino, mados, popmuzikos, pornografijos industrijos garsenybių portretų.
D.LaChapelle'as išleido keturis kūrybos albumus – „LaChapelle Land“, „Hotel LaChapelle“, „Artists and Prostitutes“, „Heaven to Hell“. Šie albumai – geidžiami kolekcininkų objektai.
Pastaraisiais metais D.LaChapelle'as sėkmingai režisuoja reklamas (tarp jų – „H & M“, „Lavazza“, „Nokia“, „L'Oreal“, „Diesel“) ir trumpametražius filmus, kurie buvo įvertinti prizais „Sundance“ ir Aspeno kino festivaliuose.