Pasaulinė trupės „Andersson Dance“ naujausiojo spektaklio premjera įvyko 2009 m. rugsėjį Stokholme, o gegužės 8 d. švedų šokio kompoziciją išvys ir Nacionaliniame dramos teatre susirinkę Lietuvos scenos menų mėgėjai.
1964 m. gimęs švedų choreografas Örjan Andersson baigė Stokholmo baleto akademiją, kurį laiką šoko Norčiopingo teatre Östgötabaletten, vėliau, kartu su Izraelio trupe Batsheva Dance Company, išvyko į Tel Avivą, kur sukūrė pirmąjį individualų šokio pasirodymą. Netrukus visam laikui grįžęs į Švediją Örjan Andersson bendradarbiavo su žymiais Švedijos ir Norvegijos choreografais, o 1996 m. Stokholme subūrė nepriklausomų šokėjų trupę ir įkūrė „Andersson Dance“. Per beveik pusantro dešimtmečio trupė tapo viena įdomiausių ir mėgiamiausių šokio kompanijų ne tik Švedijoje, bet ir užsienyje.
Dabar „Andersson Dance“ – laukiamas svečias daugelyje tarptautinių šokio festivalių: kūrėjai sėkmingai gastroliavo Italijoje, Pietų Korėjoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje. O trupės įkūrėjas ir meno vadovas lig šiol šokio kompozicijas kuria ne vien savo trupei, tačiau ir svarbiausiems tarptautiniams šiuolaikinio baleto ir šokio ansambliams: Nyderlandų šokio teatrui, Švedijos karališkojo, Gioteborgo ir Cullberg baleto trupėms, Ispanijos nacionalinei šokio trupei ir kt.
Naujausiame Örjano Anderssono spektaklyje „Pasivaikščiojimas vodevilyje“ išmonė, humoras ir vidinė šiluma susijungia su jaudinančiu, stebinančiu ir žiūrovo vaizduotę kurstančiu veržlaus šokio ir judesio menu. Vos praėjusį rudenį įvykusi pasaulinė spektaklio premjera susilaukė nemažo šokio specialistų dėmesio. „Pasivaikščiojimas vodevilyje“ – penkiems šokėjams skirta kompozicija, kurioje neįprastai ir naujai žvelgiama į sceninio laiko, erdvės ir energetikos sąveiką, atveriamos visiškai netikėtos šokio perspektyvos.
Ö.Anderssonas iš kiekvieno šokėjo išreikalauja koncentruotos kūno išraiškos, o spektaklio scenografijos pagrindu tampanti didžiulių žaismingų kaladėlių konstrukcija pati savaime byloja apie judėjimo galimybes ir leidžia choreografui atlikėjų kūnais itin aiškiai išreikšti, kaip iš tiesų šokis ir šokėjai formuoja sceninę erdvę.
„Žmogaus viduje tūno žvėris, kerai tarsi įaugę į jo vidinę struktūrą. Karštligiškas noras kurti, statyti gali suformuoti apgaulingą dviprasmybių ir simbolių kupino pasaulio tvarkos iliuziją, paveikią tik tol, kol nesugriaunama jėgų pusiausvyra tarp viena nuo kitos nutolusių įstrižainių ir dalyvių charakterių“, – sako choreografas Ö.Anderssonas. Spektaklyje „Pasivaikščiojimas vodevilyje“ scenoje išvysime tikrą scenos menų rebusą. Tikrąja to žodžio prasme.