Prieš šimtą metų į ramų Holivudo kaimą netoli Los Anželo atvyko filmuoti pirmoji kino grupė. Nebylų filmą „Senoji Kalifornija” ten kūrė pirmasis amerikiečių kino režisierius Davidas Warkas Griffithas.
Graži vietovė su draugiškais holivudiškiais padarė filmuotojams tokį stiprų įspūdį, kad netrukus kaimas virto pasaulio kino centru. Šiemet švenčiamas Holivudo – ne kaimo, o kino reiškinio – šimtmetis.
Todėl ir Vilniuje esančio Pranciškonų vienuolyno kiemo ekrane praėjusią savaitę sušvito užrašas: „Holivudui – 100! Nebyliajam kinui – gyvas garsas!”.
Festivalio atidarymo vakaras suvienijo tris meistrus – kino legendos D.W.Griffitho tragedijai „Nulaužti žiedai” garso takelį publikos akivaizdoje kūrė pianistas Petras Geniušas ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.
Londono miglos personažai
„Nulaužti žiedai” (1919) vadinamas ir niūriausiu, ir poetiškiausiu D.W.Griffitho filmu.
Skurdžiame Londono pakraštyje girtuoklis boksininkas nuolat smurtauja, o jo auka – nemylima duktė Liusi.
Mergaitė vadina jį tėveliu ir maldauja neužmušti, nes už tai žmonės jį pakarsią.
Kita filmo linija pasakoja apie jauną idealistą kiną, atvykusį į Londoną skleisti Budos išminties. Vienas principų: neatsakyk smūgiu į smūgį. Nuodėmingame Londone ši tiesa nėra girdima, o viskuo nusivylęs kinas kantriai triūsia savo parduotuvėlėje.
Būtent kinas ir bus tas vienintelis žmogus, kuris pamils ir priglaus primuštą leisgyvę Liusi. Tačiau žvėriška aplinka veikia ne pagal Budos principus. Finale – trys aukos: boksininkas negyvai užplaka Liusi, kinas nušauna boksininką ir nusižudo.
Trapi ir ilgaamžė žvaigždė
„Nulaužtų žiedų” žvaigždė – mažutė trapi Lillian Gish, gyvenusi šimtą metų (1893–1993), laikoma viena iš dvidešimties žymiausių pasaulio kino artisčių.
Paauglę Liusi ji suvaidino būdama 26 metų. Nepamirštama Liusi liūdno veido šypsena, kurią mergaitė ištempia pirštais, kai tėvas reikalauja šypsotis, o ne verkti.
Liusi pavyksta natūraliai nusišypsoti tada, kai jos jausmus atšildo kino švelnus dėmesys.
Scena, kur Liusi nuo įsiutusio boksininko slepiasi ir blaškosi spintoje, virto kino legenda. Rašoma, kad paklaikusio vaiko judesius aktorė improvizavo spontaniškai. Pasibaigus epizodo filmavimui aikštelėje ilgai tvyrojo baugi tyla.
Tada D.W.Griffithas suriko: „Viešpatie, kodėl neperspėjai, kad šitaip darysi?” Pasirodo, jam pačiam tapo fiziškai bloga nuo to, kas gresia L.Gish vaidinamam vaikui.
Išbandė leitmotyvų sistemą
Ką reiškia groti 90 minučių trukusiame seanse? Kokiu principu parenkama muzika konkrečiam filmui? Į tai gali atsakyti tik patys muzikantai.
„Pusantros valandos groti be perstojo nėra lengva, – pripažino P.Geniušas. – Filmo nuotaika keistoka. Jį pradėjau jausti nuo kokio trečio žiūrėjimo.
Kai žiūri pirmą kartą, atrodo per daug paprasta. Po to supratau temas, pajutau didžiausias subtilybes, poeziją. Jame viskas labai nevienareikšmiška.
Pagrindinis kino personažas – jis vadinamas Geltonuoju žmogumi – poetiškas, narkotiškas.
Muziką rinkome asociacijų ir leitmotyvų principu. Mano išsilavinimas – opera. Iš to ir leitmotyvai. Visa „biblioteka” galvoje. Buvau laisvas rinktis, bet norėjau ir atrankos griežtumo, kad nebūtų per daug.
Man kartais atrodo, kad originali muzika, kuri parašoma nebylių filmų seansams, būna per daug įvairi ir per mažai susieta su tema. O leitmotyvų sistema man priimtinesnė.”
Patinka netrukdyti veiksmui
Festivalį surengęs režisierius ir prodiuseris Artūras Jevdokimovas ne pirmą kartą kviečia publiką į nebylius filmus, kur „taperiais” tampa garsūs muzikantai. A.Gotesmanas – tokių seansų profesionalas ir pagrindinis festivalio rengėjo patarėjas.
A.Gotesmano patirtis įgarsinant kiną tokia: „Man patinka netrukdyti veiksmui. Jeigu žmogus išgyvena tokią psichologinę būseną kaip „Nulaužtų žiedų” personažas, netekęs mylimosios, turi skambėti atitinkami garsai. Šiuo atveju reikėjo kiniškų garsų, todėl ir turėjau tokių instrumentų.
Gyvai groti per nebyliojo filmo seansą visada įdomu, nes tu bandai skaityti, ką sako kino vaizdai. Stengiesi suprasti akių, kūno kalbą. Ir tada bendrai kuri atmosferą.”
Žiūrovų laukia dar 6 kino seansai
* Rugpjūčio 4 d. 21 val. 30 min. B.Keatono „Generolą” (1927) gyvai įgarsins A.Gotesmanas (perkusija), P.Vyšniauskas (fortepijonas, saksofonai).
* Rugpjūčio 11 d. 21 val. 30 min. K.Vidoro „Minią” (1928) įgarsins AVASPO („Audio Visual Asp of Poetry”).
* Rugpjūčio 19 d. 21 val. 30 min. F.W.Murnau „Saulėtekį” (1927) įgarsins V.Ganelinas (fortepijonas, elektronika).
* Rugpjūčio 26 d. 21 val. Ch.Chaplino „Mažylį” (1921) įgarsins ansamblis „Nepaklusnieji”.
* Rugsėjo 2 d. 21 val. F.C.Newmeyerio, S.Tayloro ir H.Lloydo filmą „Saugumas paskutinėje vietoje!” (1923) įgarsins A.Gotesmanas (perkusija) ir V.Smolskas (klavišiniai).