UNESCO saugoma Rakonidžio karališkoji rezidencija, įspūdingų augalų pilni parkai ir sodai, karališkosios arklidės, povai, miškas ir mėnulio pilnatis, matoma nuo scenos.
Taip lietuvius, į baleto festivalį vežusius spektaklį „Žizel”, praėjusį savaitgalį pasitiko Italijos miestas Karmanjola netoli Turino.
Šokėjus išgąsdino audra
„Šokio šventėje dalyvavo Tokijo baletas, „La Scala” baleto trupė, o mums teko garbė uždaryti festivalį, kuris vyko karališkojoje rezidencijoje”, – įspūdžiais dalijosi 33 metų N.Juška.
Pirmą dieną atvykusius į Italiją lietuvius pasitiko audra.
Trupei teko patirti nemenką įtampą, mat iškišti nosies iš viešbučio buvo neįmanoma, o kitą dieną jų laukė spektaklis lauko scenoje.
„Prasidėjo žaibai, griaustinis, kruša. Viešbutyje net dingo elektra. Jau manėme, kad neteks pasirodyti, viskas aplinkui plaukia, darbininkai net scenos apšvietimo negali sutvarkyti.
Tačiau kitas dvi dienas, kai turėjome pasirodymus, išsigiedrijo ir orai buvo fantastiški. Šokti lauko scenoje prieš pat vidurnaktį, kai virš žiūrovų šviečia mėnulis, – labai smagi patirtis”, – džiaugėsi N.Juška.
Kapinėse – šikšnosparniai
Spektaklyje „Žizel”, kurį laukuose šalia rezidencijos stebėjo apie pusantro tūkstančio žiūrovų, N.Juška šoko princo Alberto partiją. Antrajame veiksme pagrindinis baleto veikėjas išeina į kapines. Scenoje – kryžiai, tamsa.
„Pasiėmęs gėlių puokštę išeinu į kapines. Staiga išgirstu keistą garsą, kurio spektaklyje neturi būti. Pakeliu akis – scenoje skraido šikšnosparniai. Viskas taip, tarsi būtų suplanuota.
Antrą festivalio dieną, sekmadienį, panašiai nutiko pirmajame veiksme, kai šokome medžioklės sceną. Nei iš šio, nei iš to už scenos toje baleto vietoje pradėjo loti šuo.
Buvo juokinga, tačiau spektakliui tie neplanuoti dalykai labai padėjo”, – juokėsi N.Juška.
Nepavyko išvengti skausmų
Spektaklyje, kurį stebėjo italų impresarijus, N.Juška stengėsi pasirodyti kuo geriau, tad atsisakė su trupe vykti į Turiną pažiūrėti architektūros paminklų ir susipažinti su miestu.
„Labai tausojau jėgas, nes koja man vis dar kelia ne pačius maloniausius pojūčius.
O pažintys ir pasiūlymai, impresarijaus vertinimas – bene svarbiausia tokiuose festivaliuose. Todėl aš privalėjau būti puikiausios formos”, – kalbėjo baleto meistras.
Prieš vykstant į Italiją iš traumuoto kelio medikai ištraukė skysčius, nes vyras jau nebegalėjo kojos nei sulenkti, nei ištiesti. Tad pirmąją festivalio dieną skausmų jis nejautė.
„Galėjau šokinėti kiek tinkamas. Prieš antrąjį spektaklį koja vėl pradėjo tinti, atsirado nepakeliamas skausmas. Teko vaduotis nuskausminamaisiais vaistais.
Bet viskas buvo labai gerai, aš ir Lietuvos operos ir baleto teatro vadovybė esame patenkinti. Parodėme aukščiausio lygio spektaklius, Lietuvai gėdos tikrai nepadarėme.
Vasarą repetavau vienas. Kiti šokėjai atostogauja, tad labai bijojau, kad gali kas nors nepavykti”, – pasakojo primarijus.